Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinso centro dešiniojo partija „Naujoji vienybė“ laimės šeštadienį vykusius nacionalinius rinkimus po kampanijos, kurioje dominavo susirūpinimas dėl saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė apklausa.

Jei tai pasitvirtintų, Latvija prisijungtų prie Baltijos kaimynių Lietuvos ir Estijos kaip lyderis, skatinantis ES imtis ryžtingos pozicijos prieš Rusiją.

Tačiau kilus visuotiniam nacionaliniam pykčiui dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje, tai gali padidinti atotrūkį tarp šalies latvių daugumos ir rusakalbių mažumos dėl jų vietos visuomenėje.

Pirmasis Latvijos vyriausybės vadovas, einantis visą ketverių metų kadenciją, 57 metų Karinsas, dvigubas Amerikos ir Latvijos pilietis, pasinaudojo Maskvos politika, ribojančia Rusijos piliečių, keliaujančių iš Rusijos ir Baltarusijos, atvykimą. .

„Rusijos politiką žinome daug metų ir daug metų bandėme įspėti kaimynus prieš prasidedant karui“, – žurnalistams po apklausų paskelbimo sakė R. Karinas.

„Mes ir toliau investuosime į savo saugumą… siekdami užtikrinti, kad Latvija ir Baltijos regionas ateityje būtų tokie pat saugūs, kaip ir šiandien“.

Agentūros LETA/LSM apklausa parodė, kad naujoji vienybė surinko 22,5 proc., daugiau nei dvigubai daugiau nei artimiausio varžovo – Jungtinio mažesnių partijų sąrašo – balsai.

Trečia yra Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, glaudžiai susivienijusių konservatorių frakcijų aplink ilgametį Ventspilio merą Iversą Lembergą, kuris 2019 metais buvo įtrauktas į JAV sankcijų už korupciją sąrašą, su 10,9 proc.

Apklausos rodo, kad populiarios partijos praranda paramą tarp Latvijos rusakalbių mažumos, kuri sudaro maždaug ketvirtadalį 1,9 mln. šalies gyventojų.

Kairiųjų pažiūrų partijos „Saskaņa“ palaikymas sumažėjo iki vienženklių skaitmenų, o tai, anot apžvalgininkų, iš dalies lėmė etninių latvių rinkėjų nutolimas. Kai kuriuos rusakalbius nuvylė ir partijos vadovybės kritika Kremliui dėl Ukrainos.