Austrijos ir Kroatijos dvikova Lukasui Djerčičiui itin ypatinga.

Kroatijos tėvų velsietis nuo metų pradžios rungtyniavo Splito „Hajduk“ klube ir greitai tapo gerbėjų numylėtiniu savo naujajame klube. Pirmajame sezone jis galėjo švęsti pirmąjį titulą klube per devynerius metus, iškovodamas taurę, tačiau jo ambicijos ateičiai yra dar didesnės.

Prieš Tautų lygos rungtynes ​​tarp Austrijos ir Kroatijos 27-erių futbolininkas kalba LAOLA1-Interviu apie „Splito dievą“, Haydock gerbėjų futbolo šėlsmą ir jo viltį, kad vieną dieną jis žais ÖFB komandoje.

LAOLA1: Ji greitai tapo Splito gerbėjų mėgstamiausia, ypač dėl to, kaip kiekviename baliuje atiduodate visas savo jėgas. Ar svarbu būti tokiu matomu?

Lukas Gerčičius: Be abejo, taip noriu pasižymėti kiekvienose rungtynėse. Kai atvykau čia, vis dar buvo daug abejonių, nes daug kas nežino apie Austrijos rinką čia. Man tai pasiteisino ir aš suvokiau tai kaip iššūkį, kuriame kiekvieną dieną norėjau parodyti, kad priklausau.

LAOLA1: Man apie tave sakė, kad pats esi didelis Heidoko gerbėjas, kuo tu ypatingas šiame klube?

Grgic: Taip, taip, nuo vaikystės esu didžiulis „Hajduk“ gerbėjas. Tėvų kroatų dėka su klubu visada palaikiau ypatingus santykius, nes jie taip pat buvo Haiduko gerbėjai. Tačiau beprotiškiausias „Hajduk“ gerbėjas mūsų šeimoje yra „Krikštatėvis“. Prieš man persikrausčius, keletą metų nebendravome, nes jis gyveno Kroatijoje, o aš buvau labai užsiėmęs Austrijoje, bet kai aš persikrausčiau, jis iškart paskambino ir pirmas dalykas, kurį pasakė: „Jei tave perkeltų į „Dinamo“, šiandien nebūtum sulaukęs skambučio“.

LAOLA1: Taigi, kaip sunku palikti LASK?

Grgic: Visada buvau labai prisirišęs prie LASK, man buvo pasiūlyta sutartis, kurią turėjome pasirašyti užsimerkę. Bet kai manimi susidomėjo Heidokas, greitai paprašiau, kad man būtų leista išvykti. Tai klubas, prie kurio visada norėjau prisijungti. LASK buvo mano, kaip „Gels“ žaidėjo Aukštutinėje Austrijoje, gyvenimo alfa ir omega, todėl dar labiau apsidžiaugiau, kad galėjau prisijungti prie savo mėgstamų klubų Austrijoje ir Kroatijoje. Labai norėčiau, kad visi praleistų dieną Haydock gerbėjo kailyje, tai privatus klubas, turintis 80 000 narių. Manau, kad pardavėme 12 000 abonementų ir čia žaisti visada smagu.

LAOLA1: Jūs pats nurodote daugybę savo gerbėjų. Ar tai geriausi užkulisiai, kuriuos sugebėjote sukurti per savo karjerą?

Grgic: būtinai. Pavyzdžiui, kai antrajame Konferencijos lygos etape 2:0 pralaimėjome „Villarreal“, sirgaliai mus džiugino taip, lyg pirmuotume 2:0. Pirmajame etape Ispanijoje taip pat buvo 3000 mūsų sirgalių, atrodė, kad žaidėme namuose, tikrai niekada to nepatyriau, tai labai ypatingas jausmas šalyje, kuri tikrai pamišusi dėl futbolo.

LAOLA1: Jau kalbate apie iškritimus Konferencijos turnyro atrankoje, kokie jūsų tikslai šiais metais?

Grgic: Sąžiningai, praėjusiame sezone tikslai jau buvo lyga ir taurė. Praleidome tašką, kad priverstume lemiamą mačą su „Dinamo“ paskutinėse rungtynėse, o tai būtų buvę puiku. Todėl ir šiemet čempionatas yra akivaizdus tikslas, sužaisti Europą taip pat buvo realus tikslas, tačiau burtų traukimo metu mums taip nepasisekė. Mums pavyko įveikti Portugalijos rinktinę Vitoria Guimarães, deja, Villarreal buvo per stiprus.

LAOLA1: Marco Levaga yra žaidėjas, kuris Splite tikrai garbinamas kaip dievybė. Kuo užsitarnavo šio sektos žaidėjo statusą?

Grgic: Tai kažkas tokio ypatingo, kad čia žmonės net lygina jį su Maradona ir Neapoliu. Neįsivaizduoju, kiek jo marškinių parduota, bet juos matai visur. Jis turi puikų talentą ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad niekada neturėjau progos žaisti su tokiu geru žaidėju. Jis taip pat kol kas geriausias žaidėjas mūsų lygoje, tikrai puikus įvarčių žaidėjas.

LAOLA1: Taigi žodis „beprotiškas futbolas“ turėtų gerai apibūdinti miestą.

Grgic: Taip, žinoma, turiu apie tai anekdotą. Kai atvykau čia, turėjome problemų su „Covid“ komandoje ir nelabai gerai ruošėmės prieš dvi Bosnijos komandas. Kitą rytą nuėjau pasiimti duonos iš savo kepyklos, o slaptoji ponia už prekystalio iškart paklausė manęs apie šias paruošiamąsias rungtynes. Šiame mieste susitinka jauni ir seni ir visi kalba apie Hajduką. Klubas buvo Čempionų lygos viršūnėje ir čia žmonės nori sugrįžti. Dabar ši euforija gimsta ir mes turime kuo ją išnaudoti.

LAOLA1: Niekada nežaidėte ÖFB jaunimo komandoje, o dabar esate nuolatinis „Haydok“ žaidėjas. Ar vis dar galvojate apie komandą, ar nesirūpinate?

Grgic: Aš nesikoncentruoju į šį klausimą, bet jis visada yra mano galvoje. Šiuo metu esu pačiame jėgų žydėjime ir šiuo metu žaidžiu futbolu esu labai patenkintas. Žinoma, būčiau laimingas, jei Austrijos futbolo asociacija ir toliau mane pripažintų už šią savybę, tačiau yra pakankamai žaidėjų, kurie dažnai demonstruoja gerus pasirodymus ir nėra šaukiami. Mūsų rinktinė eina teisingu keliu ir man labai patinka sekti jos raidą, bet esu kuklus, o ne žmogus, kuris prisistatytų ir sakytų, kad turiu būti nacionalinės komandos dalimi.

LAOLA1: Pasirinkote gana ilgą kontraktą Kroatijoje, iki 2026 m. Kiek jums svarbi šios sutarties trukmė ir ar galite svarstyti galimybę likti Splite iki karjeros pabaigos?

Grgic: Neįsivaizduoju savęs, bet sąmoningai pasirinkau ilgą kontraktą, be to, tai man buvo labai svarbu diskutuojant su prezidentu ir sporto direktoriumi. Klubas ilgą laiką niekur nebuvo, o dabar esame antri ir laimėjome taurę, todėl vyksta daug dalykų, todėl matau save čia ilgam laikui. Man patinka, žmonai patinka, sportiškai sekasi labai gerai – net jei iki pirmos vietos esame šiek tiek toli, bet pasieksime. Tačiau kol kas nelaukiu savo karjeros pabaigos ir dar nežinau, kas bus po 2026 m., bet tai tikrai buvo teisingas žingsnis į priekį, jei ne du. Tikrai noriu laimėti čempionatą su Haydocku.

LAOLA1: Austrai Marko Djuresenas ir Dominicas Prokopas atvyksta į HNL paskutinę perėjimų lango dieną. Kuo ši lyga patraukli?

Grgic: Kroatijos čempionatas yra super techninio lygio. Aštrumas yra šiek tiek mažesnis nei Austrijoje, bet tai puikus atspirties taškas jauniems žaidėjams. Žaidėjai taip pat tai supranta, todėl žmonės daro viską, ką gali.

LAOLA1: Apie Kroatiją ji kalba kaip apie talentingų jaunų žaidėjų trampliną, nes į galvą iškart ateina vienas Austrijos lygos sirgalius Marinas Ljubičičius. Kaip tai išbandėte „Hajduk“ laikais ir ar jis tęsia savo sėkmę Austrijoje?

Grgic: Taip, žinoma, mes nuolat palaikome ryšį. Po kurio laiko tai šiek tiek erzino, pasakiau jam: „Dabar tikrai turiu tave sveikinti kiekvieną savaitę, tai darosi pavargęs“. Tai žaidėjas, kuris stato kojas ant žemės ir daug dirba aikštelėje. Todėl iš karto žinojau, kad LASK jam bus puikus titulas. Taip pat buvo akivaizdu, kad jam būtų gerai palikti Splitą, nes spaudimas čia buvo didžiulis. Dabar matome, koks geras šis pokytis, nors aš neprieštarauju, jei jis vis dar egzistuoja. Bet apie jį galiu pasakyti tik gerus žodžius ir tai išsakiau per diskusijas su LASK.

LAOLA1: Interviu sakė LASK sporto direktorius Radovanas Vujanovičius LAOLA1 Jis sako, kad prieš perkėlimą taip pat kalbėjosi su jumis apie Ljubicicą, kiek jūs dalyvaujate perėjime?

Grgic: Tokiose diskusijose daugiausia kalbama apie žaidėjo charakterį, ir apie tai mes kalbėjome. Nenoriu kištis į tokius perkėlimus, nesu Haydocko ar LASK sporto direktorius. Būčiau sąžiningas ir atviras, jei kiltų kokių nors abejonių, bet buvau tikras, kad jo nenuilstanti asmenybė puikiai tiko tokiam klubui kaip LASK.

LAOLA1: Kiek vis dar sekate Austrijos futbolą?

Grgic: Aišku, vis tiek seku tiek, kiek galiu, dar ne taip seniai išvažiavau iš Austrijos, o didžiąją dalį seku LASK kaip tik galiu.

LAOLA1: Galiausiai norėčiau pakalbėti apie stulbinančią jūsų klubo detalę. Haydukas turi gana jauną sporto direktorių, lietuvių kilmės Mindugą Nikolisių, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista. Apie ką galite papasakoti?

Grgic: Jis kartu su prezidentu buvo svarbiausias mano dalyvavimo veiksnys. Jis niekada neatsijungė nuo manęs, net kai aš jam pasakiau, kad to nebus, nes pervedimo mokestis buvo per didelis. Jis du kartus atėjo į asmeninį susitikimą ir jau viską apie mane žinojo. Pavyzdžiui, jis iškart pasveikino mano žmoną vardu, man to nesakęs. Be šių žinių, jis yra tiesiog futbolo specialistas, kurį teisėtai vertina klubas ir čia esantys sirgaliai. Jis sugebėjo išvesti klubą iš krizės ir chaoso ir tiksliai žino, kaip visi klube dirba. Jis yra labai susijęs su visais žaidėjais ir taip pat žino, kaip labai šauniai pristatyti naujus žaidėjus, nes tai buvo labai ypatingas dalykas, kai užsiregistravau.