Linas Jegelevičius BNN

Prasidėjus rudeniui lietuvių nuotaikos nusiteikusios – daugelis ruošiasi sunkiais laukiantiems mėnesiams. Galbūt neregėtu būdu – nervai ir suspausta piniginė.

„Mūsų siuvimo įmonė baigia veiklą. Vokiečių verslininkas, kuriam jis priklauso, mums aiškino Lietuvos santykių su Kinija pablogėjimą dėl Taivano, o dabar karas Ukrainoje įmonei per sunkus. Labai pasitikėjome kiniškų verpalų eksportu, o karas arti Lietuvos gąsdina savininką“, – BNN sakė Vilniuje įsikūrusios bendrovės drabužių dizainerė Edita.

Drabužių gamintojų pajamos vis dar mažėja – net 12% nuo COVID pandemijos pradžios 2020 metais, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė.

Tekstilės gamintojams sekasi šiek tiek geriau, tačiau abiejuose sektoriuose ir toliau mažėja užimtumas. Nors drabužių gamintojų skaičius Lietuvoje šiek tiek išaugo nuo 1 285 (2019 m.) iki 1 341 (2021 m.), tačiau darbuotojų skaičius šiame sektoriuje per šį laikotarpį sumažėjo 12 procentų – nuo ​​14 803 2020 m. pradžioje iki 13 068 2021 m. pabaigoje.

O šio sektoriaus pajamos dėl pandemijos poveikio taip pat sumažėjo beveik 12% – nuo ​​396 milijonų eurų 2019 metais iki 350 milijonų eurų 2021 metais.

„Siuvimo pramonė prarado jėgą. Lietuvos darbo jėga pabrango, dėl to epidemija ir karo atgarsiai“, – BNN tvirtino Edita.

Kai iki metų pabaigos Edita neteks darbo, ji neįsivaizduoja, ką veiks toliau. Jos vyras dirba valdiškoje įstaigoje, bet atlyginimas nesiekia tūkstančio eurų.

„Kainos yra didžiulės. Vien tam, kad paruoštume sūnus naujiems mokslo metams, išleidome daugiau nei 300 eurų. „Jei valstybė neištiesia rankos, galime patekti į bėdą“, – pripažino vilnietis.

Elektros ir dujų kainoms kylant iki naujų aukštumų, visos šalies pramonės šakos susiduria su didžiuliais iššūkiais. Siekdamos išvengti nuostolių, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, Panevėžio „Solteras“ šiaurės rytų Lietuvoje, jau stabdo perlito gamybą ir svarsto galimybę persikelti į Lenkiją.

Kritinė riba pasiekta, sako „Soltero“ direktorius Dainius Spirikavičius.

„Dėl sąnaudų mūsų produkcija praranda konkurencingumą. Dujų ir elektros kainos išaugo beveik dešimt kartų. Anksčiau už dujas ir elektrą mokėdavome iki 20 tūkstančių eurų per mėnesį, dabar sąskaitos – apie 200 000. Neturime kitos išeities, kaip tik sustabdyti veiklą“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė jis.

Daugelis nukentėjusių įmonių, tokių kaip „Solteras“, ekstremalias situacijas susitvarko pačios. Tačiau kai kurie kiti pramonės sektoriai skambina pavojaus varpais – jei dabar valdžia negelbės, gali būti per vėlu.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas šią savaitę perspėjo, kad ši žiema bus kritinė, nes absoliuti dauguma paukštininkystės gamintojų neapmokės savo sąskaitos už energiją. Jis teigia, kad dėl milijonų gyvų paukščių šalies ūkiuose sustabdyti gamybos neįmanoma.

LPA prašo valstybės paramos: 0,09 euro cento už kilogramą viščiukų broilerių ir 0,9 euro cento už kiaušinį. Dar vienas konservatorių liberalų vyriausybės prašymas yra supaprastinti reikalavimus valstybės paramai – po pandemijos metų finansiniai rezultatai, kuriuos mato daugelis paukščių augintojų, yra labai prasti, tvirtina jis.

„Ši parama reikalinga, nes kiaušinių augintojai patiria spaudimą pereiti prie laisvėje laikomų vištų ir visam sektoriui tam reikėtų daugiau nei 60 mln. Broileriams tai bus apie tris milijonus eurų per metus. Be to, šiandien reikalinga parama energijos sąnaudoms kompensuoti. Įmonė pati nepajėgi apmokėti visų sąskaitų ir yra įklimpusi į spąstus“, – pabrėžė LPA vadovas.

Jis sako, kad paukštininkystės sektorius Lietuvoje nyksta ir be valstybės paramos kitais metais šis sektorius gali nebetęsti, nes dujos pabrango dešimt kartų, o elektra – tris kartus.

Įmonių atstovai perspėja, kad jei valdžia nesiims priemonių mažinti energijos išteklių kainas, prasidės masiniai darbuotojų atleidimai ir įmonių bankrotai.

Tiesą sakant, jos jau prasidėjo – per pastarąjį pusmetį bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių Lietuvos įmonių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo naujausia Lietuvos statistikos tarnybos skelbiama bankroto statistika.

Jos duomenimis, 2022 metų pirmąjį pusmetį antrąjį ketvirtį bankrutavo 312 įmonių. Iš jų antrąjį ketvirtį procedūros pradėtos 274.

Tačiau daugiausiai įmonių, pradėjusių savo bankroto procedūras, dirba statybų sektoriuje: pirmąjį šių metų pusmetį bankroto procedūros pradėtos 137 statybos įmonėms, o 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu – 57.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių ir motociklų remonto paslaugas teikiančių ūkio subjektų inicijuotų bankrotų skaičius išaugo beveik dvigubai: per šį pusmetį bankrotą paskelbė 135 įmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 64.

Panaši statistika apie įstaigas, teikiančias apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Šiemet pirmąjį pusmetį bankroto bylos iškeltos 61 įmonei, pernai – 33 įmonėms per tą patį laikotarpį.

Nelengva padėtis ir produkcijos perdirbimo srityje: pirmąjį pusmetį bankrotą paskelbė ir bankrutavo 53 šioje srityje veikiančios įmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 35 įmonės.

Lietuvos statistikos administracijos duomenimis, daugiausia bankrotų per pastarąjį pusmetį prasidėjo trijų didžiųjų miestų rajonuose: Vilniaus apskrityje – 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83.

Ekonomistai ir verslo interesus ginančios organizacijos garsiai kalba, kad bėdų ištiktoms įmonėms nesulaukus valstybės pagalbos, bankrutuojančių įmonių tik daugės, tačiau bendra ekonominė padėtis nebuvo tokia baisi kaip iki 2008-ųjų krizės.

Tuo tarpu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Malelis tvirtina, kad išaugęs bankrotų skaičius neturėtų stebinti. Tam yra bent kelios priežastys. Visų pirma, pasibaigus pandemijai ir pasibaigus valstybės paramai, kai kurios įmonės negalėjo arba nenorėjo atsigauti. Tačiau tikėtina, kad kai kurios įmonės šiemet susvyravo dėl gerokai išaugusių energijos sąnaudų. Vidutinei elektros kainai kylant apie dešimt kartų, nepavydėtinoje padėtyje atsiduria įmonės, kurios labai ja remiasi ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių.

Kita priežastis, ypač kalbant apie antrąjį šių metų ketvirtį, yra ta, kad bankrotus jau gali pradėti įmonės, kurių veikla daugiausia priklausė nuo verslo ryšių su Rusija, sako jis.

Tačiau, ekonomisto teigimu, išskyrus pavienius probleminius atvejus, bendra situacija nėra tragiška: antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. Naujos darbo vietos, bedarbių skaičius mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis atlyginimas šiemet išaugo apie 15 proc.

„Tikėtina, kad ateinančiais metais bankrotų daugės dėl mažėjančios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetinės krizės ir problemų rytinėse rinkose. Per artimiausius kelerius metus nedarbo lygis gali kilti vienu procentiniu punktu, galimas ir nežymus ekonomikos susitraukimas, kuris truks kelis ketvirčius, tačiau gilios krizės tikimybė išlieka maža“, – sako N. Moelis.