Vandenynai ir jūros dengia beveik tris ketvirtadalius Žemės paviršiaus. Jie sugeria beveik visą šilumos perteklių Žemėje ir saugo apie 93 procentus viso anglies dioksido.

Dabar vandenynai, kur atsirado pati gyvybė, miršta. Skaičiuojama, kad jūrose ir vandenynuose jau plūduriuoja daugiau nei 150 milijonų tonų plastiko. Didelis Ramiojo vandenyno šiukšlynas, kurio 46 procentus sudaro žvejybos tinklai, užima 1,6 milijono kvadratinių kilometrų. Kalbant apie verslinę žvejybą, net saugomose jūrų teritorijose kasmet sugaunama apie 2,7 trilijono žuvų.

O vandenyje yra cheminių maistinių medžiagų perteklius, o tai lemia pernelyg didelį dumblių žydėjimą, kuris išeikvoja deguonies lygį po vandeniu, todėl susidaro vadinamosios negyvosios zonos. Šios teritorijos Baltijos jūroje per pastarąjį šimtmetį išaugo daugiau nei dešimt kartų ir šiuo metu Baltijos jūra yra didžiausia negyva zona pasaulyje.

Andrios SotnikasLietuvos jūrinio klasterio Klaipėdos mokslo ir technologijų parke koordinatorė, kalbasi su Andrius Vrubelis Apie iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mėlynoji ekonomika, ir kai kuriuos naujoviškus sprendimus, kurie užtikrina tvaresnę jūrų pramonės plėtrą ir kompensuoja klimato kaitą.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, atsirandantis Europoje Nemokamai skaityti ir visada bus. Čia nėra ugniasienės. Esame nepriklausomi, nesame susiję ir neatstovaujame jokiai politinei partijai ar komercinei organizacijai. Besikuriančiai Europai norime geriausio – nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šį nuostabų regioną.

Galite prisidėti čia. Ačiū.