Estija klausėsi tarptautinės bendruomenės per savo posovietinį atstatymą, o galbūt dabar pats laikas klausytis besiribojančių su Rusija, sekmadienį, rugsėjo 4 d., pareiškė premjerė Kaja Kallas, kartu su Baltijos šalių lyderiais įteikusi jai Hayeko premiją, kaip pranešė Estijos transliuotojas Klaida.

„Estijos vardu man garbė kartu su kolegomis iš Latvijos ir Lietuvos gauti šį apdovanojimą už Europos demokratinių vertybių gynimą“, – sakė premjeras.

„Atvirai kalbant, manau, kad šis apdovanojimas turėtų būti įteiktas mano tėvui ir jo amžininkams, nes jie priėmė svarbius sprendimus kuriant Estiją tokią, kokią ją žinome šiandien.

Premjeras prisiminė laikus, kai Estija prieš 31 metus išėjo iš totalitarinio kalėjimo, Estija turėjo kurti laisvą ir atvirą visuomenę nuo nulio. Demokratinių santykių tarp piliečio ir valstybės atkūrimas nėra kažkas, ko reikia padaryti per vieną naktį, ir to negalima išmokti tiesiog iš knygų.

„Gyvenimas sovietinės okupacijos laikais suformavo to meto mūsų žmonių mentalitetą ir požiūrį – valstybė buvo ne mūsų, o jų – okupantų, todėl buvo gera vogti iš valstybės“, – tęsė ji.

Anot jos, Estija nuo pat pradžių suprato, kad teisinė valstybė yra gerovės pagrindas – jei investuotojai pasitiki jūsų teisine sistema, jie nebijo investuoti į jūsų ekonomiką.

Estija didžiuojasi viskuo, ką ji pasiekė per pastaruosius tris dešimtmečius.

Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios vidutinis atlyginimas Estijoje padidėjo 45 kartus, o vidutinė pensija – 60 kartų. Net ir pakoregavus pagal infliaciją, realusis BVP išaugo apie 3,5 karto, o tai daug greičiau nei visoje Europoje. Dėl to mūsų pragyvenimo lygis sparčiai artėjo prie vidutinio Europos Sąjungos lygio. Proceso metu aplenkėme daugybę šalių, vadinamų senovės Europa, iš kurių paskutinė buvo Ispanija.

Nepaisant įvairaus vidinio ir išorinio spaudimo keistis, iš esmės likome ištikimi šiems principams, kurie iki šiol tapo ir mūsų sėkmės pagrindu.

Premjerė savo kalboje pažymėjo, kad Europos demokratinių vertybių gynimas yra valandos tema, kaip ir tada – šiandien mes giname šias vertybes Ukrainoje.

Būdama Europos Sąjungoje ir NATO narėmis Estija turi geras sąlygas demonstruoti lyderystę ir prisiimti atsakomybę ginant šiuos principus.

Man nereikia rimtai ieškoti paralelių su mūsų tautos kūrimu ir paramos teikimo Ukrainai svarba dabar. Premjeras teigė, kad Ukraina yra puolama dėl to, kad ji yra demokratija, nes sukūrė atvirą rinkos ekonomiką ir nori tapti ES teisinės valstybės šeimos dalimi.

Ji teigė, kad istorija Šaltojo karo pabaigoje nepriklausomybę atgavusioms ar atgavusioms šalims suteikė trumpą galimybę. Estija, Latvija ir Lietuva iš to galėjo pasinaudoti.

Neįsivaizduojama, kokia būtų situacija dabar, jei Baltijos šalys 2004 metais nebūtų tapusios NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Klass savo kalboje atsargiai paminėjo Dmitrijų Medvedevą – didžiausią Kremliaus režimo propagandistą – citatą: „Tai, kad esi laisvas, yra ne tavo pasiekimas, o mūsų nesėkmė“.

Pasak Claeso, tokie posakiai rodo, kad nors Sovietų Sąjunga žlugo, jos ekspansinė kolonijinė ideologija niekada neveikė. Nė vienas Rusijos lyderis neatsisakė savo tikslo užkariauti naujas teritorijas. Ukraina nėra vienkartinio bepročio klaidingo apskaičiavimo auka.

„Mes stebime ilgai planuotą Kremliaus kampaniją, kuria siekiama grubia jėga bet kokia žmogiška kaina įvesti savo kontrolę kaimyninėse šalyse“, – sakė premjeras.

Ji pažymėjo, kad Europos Sąjunga ir NATO dabar turi galimybę sustabdyti Rusijos agresiją. Vienas iš to pavyzdžių – 2008 m. NATO viršūnių susitikime Bukarešte priimtas sprendimas nepateikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų plano – dabar Rusija tai aiškiai suprantama kaip silpnybė ir aiškus raginimas kariškai įsitvirtinti Europoje.

„Dabar mūsų pareiga pasimokyti iš ankstesnių sprendimų. Negalime kartoti klaidų, kurias padarėme atsakydami į agresiją Gruzijoje, Kryme ir Donbase, kur Rusija užgrobė teritoriją ir nebuvo už tai nubausta. Jokių teisinių pasekmių“, – sako Kallas.

Ji mano, kad jei Europos Sąjunga ir NATO nesugebės išlikti tvirtos ir įstumti agresorių į savo teritoriją bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimus, visai tarptautinėms taisyklėmis pagrįstai sistemai iškils pavojus.

„Tie, kurie turi sieną su agresoriumi, turi kitokią patirtį ir požiūrį, nei tie, kurie turi daug geresnius kaimynus. Kurdami demokratiją, vadovaudamiesi Friedricho Augusto von Hayeko principais, klausėmės savo tarptautinių draugų ir patarėjų. Galbūt dabar pats laikas mūsų išklausyti.

Hayeko fondo tarptautinis prizas kas dveji metai įteikiamas asmenims, kurių veikla buvo išskirtinė kuriant, įtvirtinant ar įtvirtinant liberalią ekonominę ir socialinę santvarką Vokietijoje, Europoje ar kitur pasaulyje.