1 – Kabulo žlugimas ir Talibano grįžimas į Afganistaną

Rugpjūčio 15 d., praėjus kelioms dienoms po JAV kariuomenės išvedimo, Talibanas užėmė Afganistano sostinę.

Kelias dienas tūkstančiai afganų bandė bėgti nuo Talibano Kabulo oro uoste. Tarp chaoso buvo neįtikėtino nusivylimo scenų, kai tėvai oro uosto pakraštyje perdavė savo vaikus užsienio kariams.

Skaityti daugiau: „Prašome išgelbėti mus“: „InfoMigrants“ gauna tragiškų žinių iš Afganistano

Daugelis šalių priėmė Afganistano piliečius ir nustojo deportuoti juos į Afganistaną. Nuo rugpjūčio beveik 3000 afganų išvarė Prancūzija, daugiau nei 4000 – Vokietija ir apie 8000 – Jungtinė Karalystė.

Tūkstančiai, vis dar įstrigusių šalyje, bijo Talibano keršto ir bet kokiomis būtinomis priemonėmis siekia pasiekti Europą.

Gruodį Europos Komisijos narė Yilva Johansson paskelbė, kad 15 ES šalių įsipareigojo iš viso priimti 40 000 afganų. Vokietija priims didžiausią pabėgėlių grupę – 25 tūkst.

2 – Imigrantai įstrigo Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje

Šią vasarą, rudenį ir žiemą tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, siekė kirsti arba kirsti ES rytinę sieną iš Baltarusijos, kad pasiektų Latviją, Lietuvą ar Lenkiją.

Vietos žiniasklaida praneša, kad žuvo 14 migrantų, kirtusių Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Baltarusijos pareigūnų teigimu, iš Lietuvos pusės buvo pranešta apie mirtį.

Europos Sąjunga (ES) apkaltino Minską sukėlus krizę, išvarius migrantus per sieną ir išduodant vizas, žadančias lengvą patekimą į Europą. Strategija buvo atkeršyti ES sankcijas po to, kai Baltarusijos diktatoriškasis lyderis Aleksandras Lukašenka 2020 metais numalšino judėjimą prieš Baltarusiją.

Naujausiais Europos Komisijos gruodžio mėn. duomenimis, šiemet per Baltarusiją į ES atvyko 8 tūkstančiai imigrantų: 4285 į Lietuvą, 3255 į Lenkiją ir 426 į Latviją.

Skaityti daugiau: Pasienyje baltarusių kariai žinojo tik tris žodžius: „Eik į Lenkiją“

Šimtai žmonių jau kelias savaites laukia Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, tikėdamiesi pasiekti Europos žemę.

Reaguodamos į šiuos sukilimus, Lenkija ir Lietuva pradėjo statyti sienas atitinkamuose regionuose prie Baltarusijos sienos. Lenkija savo ruožtu nusiuntė 1500 karių patruliuoti prie bendros sienos su Lukašenka.

3 – Ypač mirtini metai Lamanšo sąsiauryje

Nepaisant tankaus eismo, stiprių srovių ir šalčio pavojaus, migrantų, bandančių kirsti Lamanšą, skaičius nuo 2018 metų pabaigos smarkiai išaugo. Metai.

Kai lapkričio 24 d. valtis pražudė mažiausiai 27 migrantus, ji visoje Europoje sukėlė šoko bangas ir padidino įtampą tarp Paryžiaus ir Londono dėl migracijos.

Skaityti daugiau: Po kanalo tragedijos šeimos laukia tiesos

Iš viso nuo šių metų pradžios per kanalą mirė mažiausiai 30 imigrantų, o keturi vis dar dingę be žinios. 2020 metais žuvo šeši imigrantai, bandę perplaukti jūrą iš Prancūzijos į Angliją, o trys buvo paskelbti dingusiais.

Skaityti daugiau: Vis labiau kritikuojama JK vyriausybės elgesys su Lamanšo sąsiaurio imigrantais

Nuo metų pradžios sėkmingai kirto arba bandė kirsti daugiau nei 34 tūkst. Remiantis jūrų prefektūros duomenimis iš vandenyno ir Šiaurės jūros, tai yra 9 551 2020 m., 2 300 2019 m. ir 600 2018 m. Prancūzijos valdžia išgelbėjo apie 8200 migrantų.

Padidėjusias pastangas kirsti jūrą galima paaiškinti su transportavimu susijusių galimybių stoka. Pavyzdžiui, rizika slėptis už imigrantų sunkvežimių nugarų didėja dėl sugriežtintų apribojimų dėl „Brexit“ ir epidemijos bei didelių šios transporto rūšies kainų.

4 – „Ciuda“ per 48 valandas nuskandino 10 000 imigrantų

Gegužės viduryje Ispanijos Chyota dalis per dvi dienas pamatė apie 10 000 imigrantų iš kaimyninio Maroko. Atrodo, kad kontrabandos per sieną proveržis slypi didelė diplomatinė įtampa tarp Madrido ir Rabato. Abiejų šalių santykiai sugriežtėjo balandžio pabaigoje, kai Ispanija leido Vakarų Sacharos nepriklausomybės judėjimo „Polisario Front“ lyderiui Brahimui Khali ten gydytis.

Skaityti daugiau: Kodėl beveik 6000 imigrantų per vieną dieną galėjo patekti į Ciota anklavą Ispanijoje

Ispanijos vyriausybė dislokavo kariuomenę prie sienos su Maroku ir išvarė tūkstančius migrantų, kurie peršoko per spygliuotos vielos tvoras arba plaukė iš Maroko pakrantės į netoliese esančias Chyota pakrantes.

Krizės metu socialiniuose tinkluose paplito daugybė nuotraukų, pavyzdžiui, ispanų gelbėtojas, traukiantis kūdikį iš vandens, Raudonojo kryžiaus savanoris, apkabinęs jauną imigrantą, ar verkianti marokietė. Įrengti plastikiniai buteliai kaip plūdės Seutos paplūdimyje.

5 – Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra tampa kapinėmis

Šiais metais Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenynuose žuvusiųjų skaičius toliau auga.

Nuo sausio Viduržemio jūroje mirė mažiausiai 1508 žmonės, o pernai – 999. Nuo Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM) įkūrimo Įrašo vedimas 2014 metais vandenyse žuvo beveik 19 000 tremtinių.

Skaityti daugiau: Nusprendžiau išvykti: „Arba mirsiu jūroje, arba galiu vykti į Europą“

TMO apskaičiavo, kad šiais metais 937 žmonės žuvo bandydami pasiekti Kanarų salas Atlanto vandenyne. Pernai Atlante žuvo arba dingo 874 žmonės.

Tai yra labai neįvertintas skaičius, teigia savanoriška organizacija Kaminando Franteras, stebinti migrantų srautus regione. Per pirmuosius šešis metų mėnesius šie pagalbos darbuotojai pranešė apie 1851 mirtį. Antrojo pusmečio duomenys bus pateikti tik kitų metų pradžioje. Kai liepos pradžioje buvo paskelbta ataskaita, Ispanijos asociacijos prezidentė Helena Maleno pasakė: „Šie metai baisūs“.

Tuo tarpu imigrantų į Kanarų salas skaičius 2021 metais išlieka stabilus: šiemet Ispanijos salyne išsilaipino 21 656 imigrantai, o pernai – 19 566.

6 – Graikijoje prieglobsčio prašytojų stovyklose buvo pastatyta daugiau tvorų

2021 metais Graikija pradėjo tverti tvoras aplink kelis prieglobsčio prašytojų centrus. Ritzonos stovykla į šiaurę nuo Atėnų pirmą kartą buvo uždaryta birželį. Egėjo jūros salose Samos atidarė savo uždarą centrą rugsėjį, o kitą mėnesį – Kosas ir Lerosas.

Graikijos vyriausybė planuoja atidaryti dar dvi prieglaudas Lesbo ir Sioux salose. Projektą bendrai remia Europos Sąjunga, kuri į naujo objekto statybą investavo 276 mln.

Blokadą pasmerkė savanoriškos labdaros organizacijos, perspėjančios apie psichologines ir psichologines pasekmes prieglobsčio prašytojams. Palyginti su kalėjimais, šie centrai paprastai yra toliau nuo miestų centrų. Humanitarų teigimu, vienatvė dar labiau atstumia imigrantus ir pabėgėlius.

Skaityti daugiau: Graikijos gyvenviečių stovyklos yra apsuptos betoninėmis sienomis