Vilnius, gruod. 3 – Kilus giliems Pekino ir Vilniaus ginčams dėl Baltijos vyriausybės sprendimo atidaryti Taivano ambasadą, Lietuvos prekybos institucija šiandien pranešė, kad Kinija įvedė muitą Lietuvos eksportui.

Lapkričio 18 d. atidarius Taivano atstovybę Lietuvoje, Kinija nutraukė diplomatinius santykius su Baltijos šalimis ir sustabdė diplomatines tarnybas jose.

Kinija laiko Taivaną suverenia valstybe, neturinčia teisių. Kiti Taivano biurai Europoje ir Jungtinėse Valstijose naudoja Taipėjaus pavadinimą, nenurodydami salos.

„Apgailestauju dėl Kinijos valdžios sprendimo“, – šiandien žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Kidanas Nousėda.

„Gaila, kad Lietuva aiškiai parodė, kad Taivano atstovybės atvėrimas neprieštarauja mūsų „vienos Kinijos“ politikai“.

Jis teigė kreipęsis į Lietuvos vyriausybę, kad ji rastų būdą verslui kompensuoti savo nuostolius.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai penktadienį „Reuters“ sakė, kad Lietuva kitą savaitę prašys Europos Komisijos „įsitraukti ir ginti Lietuvos interesus“.

Ketvirtadienį buvo paskelbti preliminarūs Kinijos muitinės praktikos pranešimai, sakė Lietuvos verslininkų federacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, remdamasis trimis prekybos organizacijos nariais.

„Kinijos muitinė nebeįtraukia Lietuvos į savo gimtųjų šalių sąrašą, todėl iš Lietuvos atvežamoms prekėms muitinės formų pildyti negalima“, – sakė jis.

Pusę Lietuvos ekonomikos sudaranti federacija prašys vyriausybės pateikti skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), protestuodama prieš prekybos embargą, sakė Janušės.

Kinijos atskaitomybės biuras Vilniuje šio pranešimo nekomentavo.

Europos Komisijos atstovas spaudai situaciją paaiškino penktadienį su Vilniumi ir ES delegacija Pekine.

„Mums buvo pranešta, kad Lietuvos eksportas per Kinijos muitinę neleidžiamas ir importo paraiškos atmetamos“, – eilinėje konferencijoje sakė atstovas. Daugiau komentuoti komisija atsisakė.

Daugiausia su ES šalimis prekiaujanti Lietuva iki 2020 metų į Kiniją eksportavo prekių už 300 mln. – Reuters