Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Japoniją, JAV ir kitas demokratines šalis stiprinti koordinavimą su Kinija, o Europos Sąjunga susiduria su Pekino „ekonominiu spaudimu“, akivaizdžiai reaguodama į santykių su Taivanu stiprėjimą.

Neseniai duodamas interviu Vilniui G. Landsbergis sakė, kad Pekinas „nepagrįstas argumentais dėl valdžios, ne tarptautine teise“, remdamasis sankcijomis, sakydamas, kad Kinija smogia keletui Lietuvos įmonių, veikiančių antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.

„Tai yra diktatoriškų tautų problema. Mes to nelaikome normaliu tautų bendravimo būdu”, – sakė jis.

„Tai yra galia pagrįstas pasaulis, kuriame šalis, turinti daugiau galios, daugiau ekonominių užsienio valiutų, gali pastūmėti bet kurį kitą veikėją tarptautinėje arenoje.

G.Landsbergis planuoja gruodį apsilankyti Japonijoje, kad su aukšto rango Japonijos pareigūnais aptartų Kinijos politiką ir kitus Indo-Ramiojo vandenyno klausimus.

Landsbergis teigė, kad Pekino „ekonominis spaudimas“ buvo „išbandymas“ Lietuvai, o šis atvejis buvo išbandymas, kaip demokratijos gali padėti viena kitai suprasti, kad Kinijos prievartos priemonės neveiks bent jau demokratiniame pasaulyje.

„Jei atsitrauksite, tai reiškia, kad Kinijos spaudimo politika bus veiksminga“, – sakė 39 metų vyras. – Tai gali būti taikoma bet kam.

Be Lietuvos, kitos Europos šalys, Čekija ir Slovakija, stiprina ryšius su Taivanu prieš Kinijos žmogaus teisių pažeidimus prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione ir jos represijas prieš demokratines kovas Honkonge.

Spalį Europos Parlamentas patvirtino pranešimą, kuriame rekomenduojama 27 valstybių narių Europos Sąjungai, kuriai priklauso Lietuva, Čekija ir Slovakija, stiprinti ryšius su demokratine, autonomine Taivano sala. Jei reikia, turėtų būti priverstinai prijungtas prie žemės.

Prisimindamas rugsėjį Vašingtone įvykusį susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blingenu, Landsbergis sakė, kad JAV „tiesiogiai remia mūsų užsienio politikos sprendimus“ ir „tai mums labai svarbu“.

JAV prezidento Joe Bideno administracija gerina santykius su Japonija, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narėmis ir kitomis sąjungininkėmis, reaguodama į didėjančią įtampą su Kinija.

Kinija ir Taivanas buvo valdomi atskirai nuo jų atsiskyrimo 1949 m. dėl pilietinio karo. Jų santykiai pablogėjo valdant nepriklausomam Tsai Tsai Ing-wen, kuris Taivano prezidentu ėjo nuo 2016 m.

Pekinas intensyvina pastangas diplomatiškai izoliuoti Taivaną, siekdamas atskirti besitraukiančią šalių, palaikančių diplomatinius santykius su Taivanu, grupę.

„Skatinsiu glaudesnius ekonominius ryšius su Taivanu“, – sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, nenuostabu, kad Lietuvos parlamento delegacija ateityje lankysis Taivane.

Lietuva liepą nusprendė atidaryti atstovybę Taivano sostinėje Vilniuje ir tapo pirmuoju atveju Europoje, kai vietoj Taipėjaus buvo pavartotas „Taivano“ pavadinimas.

Reaguodama į tai, Pekinas paskelbė apie savo ambasadoriaus iš Lietuvos pasitraukimą.