Vaidis Zurgonis skaito paskaitas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir vadovauja pelno nesiekiančios žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ Vilniaus biurui. Jis kalbėjo su „InfoMigrents“ Abbasu al-Kashali.

Abbasas al-Qashali: Ką manote apie sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos?

Vitis Zurgonis: Tai labai sudėtinga, tai yra iššūkis: nenorėjau to vadinti „krize“, nes tai, ką matėme prieš penkerius ar šešerius metus pietinėje ES dalyje, buvo krizė. Skaičiai dar nėra (dideli), tačiau vis dar yra iššūkis, kurį reikia kažkaip išspręsti.

Baltarusijos režimo elgesys yra labai liūdnas: jis kviečia žmones (atvykti į Baltarusiją) ir iš esmės nustato jiems spąstus – viltingus dalykus, klaidinančius. Žmonės, kurie moka daug pinigų, atsiduria žiniatinklyje, kur niekas jų nelaukia ir iš esmės grįžta atgal.

Baltarusijos režimas juos ginklo, imigrantus naudodamas kaip įrankius, ir man įdomu, ką daro tokios organizacijos ir institucijos, kaip UNHCR, Baltarusijoje įsikūrusi UNHCR, Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), nes visa ši situacija yra iš esmės neteisinga.

Tai politinė pusė, bet kokia yra žmogaus pusė? Vakar mes („InfoMigrents“ ir DW žurnalistai) buvome stovykloje, kurioje padėtis buvo labai bloga. Daugelis imigrantų negavo dokumentų ar interviu prieglobsčio, o jokie pareigūnai su jais nesusitiko ir nekalbėjo apie jų padėtį.

Lietuva jau dvejus metus išgyveno imigrantų antplūdį. Pirmiausia baltarusiai pabėgo nuo valdžios. Dabar Baltarusija neleidžia baltarusių žmonėms kirsti sienos, bet leidžia žmonėms iš Artimųjų Rytų kirsti sieną. Matyt, trūksta žmogiškųjų gebėjimų nagrinėti bylas, nes tūkstančiai bylų yra nagrinėjamos dėl ankstesnės Baltarusijos piliečių migracijos.

Galbūt dar svarbiau, kad trūksta infrastruktūros. Imigrantų ir prieglobsčio prašytojų stovyklos jau buvo perkrautos, kai prieš dvejus metus kalbėjome apie šimtus žmonių, o dabar kalbame apie tūkstančius. Taigi finansų, infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo tikrai trūksta. Lietuvos vyriausybei tai niekada nebuvo prioritetas, todėl pirmiausia reikėtų pažymėti.

Žmogaus teisių gynėjai ragino pagerinti stovyklų sąlygas, ir tikiuosi, kad šios problemos bus sprendžiamos reaguojant į šią situaciją ir šį iššūkį. Tačiau dabartinė padėtis yra tokia bloga, žinant, kad oras vis dar nėra toks blogas, koks galėtų būti po poros mėnesių. Tada (pablogėjus orams) kalbėsime apie rimtesnę situaciją.

Taip pat skaitykite: „Niekas neatsakys į mūsų klausimus“: imigrantai Lietuvos stovyklose laukia nežinodami

Vokietijoje 2015 m. Žmonės sakė „sveiki atvykę“ į pabėgėlius. Ar manote, kad tokia situacija gali pasikartoti Lietuvoje?

Aš to neatmetu, o tai reiškia, kad kiekviena bendruomenė yra skirtinga. Minėjote Vokietiją: Vokietijoje taip pat buvo prieš imigrantus. Dalis gyventojų Lietuvoje bijo. Juos vėl traukia (antiimigrantų) istorijos. Atvykus imigrantams, turiu pasakyti, kad informacinės atakos kyla iš Kremliaus ar Baltarusijos režimo, todėl jaučiu, kad tai išpuolis prieš Lietuvos valdžią.

Manau, kad turime daugiau nuveikti piliečių atžvilgiu: žinau, kad stovyklose yra savanorių. Žinau, kad kai kurie imigrantai iš Baltarusijos netgi padeda savanoriais. Yra keletas grupių, norinčių padėti gyventojams, tačiau tuo pat metu turime suprasti, kad su tokiais skaičiais (imigrantais) negali susidoroti vien Lietuvos valdžia, nes tai istoriniai skaičiai, tai yra dešimt kartų daugiau daug imigrantų, kaip dabar.

Taip pat skaitykite: Susipažinkite su Artimųjų Rytų imigrantais, įstrigusiais Lietuvoje