Tūkstančiai nelegalių imigrantų iš Baltarusijos ragina ES valstybes nares paremti Lietuvą, kurią Baltijos šalių gynybos ministrai vadina „hibridine ataka“.

Lietuvos ir ES pareigūnų teigimu, Baltarusija kerštauja dėl ES paramos represiniam Aleksandro Lukašenkos režimui, emigravusiam – daugiausia iš Irako – už Baltijos kaimynų sienų.

ES vidaus reikalų komisarė Elva Johansson laiške visų ES valstybių narių vidaus reikalų ministrams rašė, kad „reikia sustabdyti žmonių nukenksminimą politiniais tikslais. Pirmasis mūsų prioritetas – padėti Lietuvai užsitikrinti sieną su Baltarusija“.

„Kviečiu jus visus prisidėti prie šios iniciatyvos prioritetu“, – sakė J. Johanssonas liepos 29 d. Naujienų agentūrų laiške.

Lietuvos valdžios institucijos teigia, kad šiemet sieną iki šiol kirto daugiau nei 3000 nelegalių imigrantų, palyginti su 81 pernai. Dauguma imigrantų atvyko liepos mėnesį.

Baltijos valstybė, turinti apie 680 km sienos su Baltarusija, yra Svetlanos Sikanoskajos vadovaujamos Baltarusijos pasipriešinimo centras.

Lukašenka ne kartą grasino leisti imigrantams patekti į ES, reaguodamas į sankcijas ir vėlesnes represijas, kurios buvo įvestos Minskui po pernai vykusių prieštaringai vertinamų prezidento rinkimų.

Europos Sąjunga ir jos sąjungininkai iš Vakarų įvedė sankcijas Lukašenkos režimui, priversdami Baltarusiją nusileisti keleivinį lėktuvą Minske, kad suimtų nepatenkintą žurnalistą ir jo merginą.

Pripažindami didėjantį regioninį atsaką, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai – trys Baltijos Europos Sąjungos ir NATO narės – liepos 29 d. Susitarė dėl geresnių koordinuotų pastangų migrantų krizei įveikti.

„Dabartinė situacija pasienyje nėra normali migracijos krizė, tai yra hibridinis karas prieš Europos Sąjungos, NATO ir ypač Baltijos šalių stabilumą“, – per savo Latvijos ir vaizdo konferenciją sakė Lietuvos gynybos ministras Arvidas Anusaskas. Kolegų estų.

„Lietuva patiria hibridinę ataką, sukurdama saugumo krizę, kuri tiesiogiai paveiks Baltijos šalis ir mūsų regioną“, – sakė Estijos gynybos ministras Galle Lanet.

Pirmiausia Estija atsiųs į Lietuvą stebėjimo dronus ir 100 kilometrų vielinę tvorą, kuri pradėjo statyti sienos tvorą šio mėnesio pradžioje.

Laiške 27 ES valstybėms narėms Johanssonas teigė, kad ši grupė palaiko ryšius su Irako vyriausybe, siekdama kontroliuoti skrydžius į Baltarusiją ir repatrijuoti irakiečius.

ES užsienio politikos vadovas Josephas Borelis liepos 28 d Jis vedė derybas su Irako užsienio reikalų ministru „Kaip susitarti [the] Padidėjo iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai persikeliančių Irako piliečių skaičius.

„Tai kelia susirūpinimą ne tik vienai valstybei narei, bet ir visai ES. Mes tikime Irako parama”, – socialiniame tinkle „Twitter” parašė Borelis.

Anksčiau šį mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielis Landsbergis buvo Bagdade ir paragino vyriausybę pažaboti Irako migrantų kontrabandą į Lietuvą per Minską.

Irako užsienio reikalų ministras Fouadas Husseinas pažadėjo ištirti „planą į Europą įvežti irakiečių“.

Johanssonas sakė, kad 35 pareigūnai iš ES pasienio agentūros „Frontex“ buvo išsiųsti į Lietuvą, o keturi ES kaimynai – į Latviją, kuri ribojasi su Baltarusija.

Taip pat siunčiami pasienio agentai, stebėjimo įranga ir imigracijos apdorojimo įranga.

Rugpjūčio 1–2 dienomis į susitikimus planuojantis vykti J. Johanssonas sakė, kad komisija yra pasirengusi skirti 12 milijonų eurų (14,3 mln. JAV dolerių), kad būtų patenkinti skubios imigracijos priėmimo ir prieglobsčio tvarkymo poreikiai.

Liepos 29 d., Kalbėdamas pasienyje, Lietuvos vidaus reikalų ministras „Acne Pilot“ sakė, kad pagrindinis tikslas buvo sudaryti sąlygas emigrantams operatyviai repatrijuoti.

Su pranešimais iš AFP, AP, dpa, „Baltic News Service“ ir „The Baltic Times“