Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį viešėdamas Lietuvos sostinėje Vilniuje pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi nuolat siųsti apie 4000 karių į Lietuvą, kad sustiprintų rytinį NATO flangą.

„Vokietija yra pasirengusi nuolat dislokuoti stiprią brigadą Lietuvoje“, – sakė Pistorius. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę sukurti infrastruktūrą ir patalpas kariams ir jų šeimoms apgyvendinti.

Vokietijos naujienų agentūra dpa pranešė, kad Vokietijos vyriausybė pernai birželį, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą praėjusių metų pradžioje, pažadėjo turėti kovinę brigadą, pasirengusią apginti Lietuvą atakos atveju.

Iki šiol vyksta ginčai, ar kariai turėtų būti nuolat dislokuoti Lietuvoje, ar tik laikinai išsiųsti į mokymus. Lietuvos valdžia reikalavo nuolatinio buvimo, o Vokietijos valdžia to ilgai nesiryžo.

Pistorius aiškino, kad Vokietijos vyriausybės sprendimą pasiūlyti brigadą Lietuvai lėmė ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir pačios Vokietijos istorija, sakydamas, kad iki Šaltojo karo pabaigos Vokietija buvo NATO rytinėje pusėje esanti šalis.

„Mes buvome tie, kurie visada galėjo tikėtis, kad mūsų NATO partneriai palaikys mus kritiniais atvejais ir kovos su mumis už mūsų laisvę ir saugumą Vokietijoje“, – sakė jis. Jis sakė, kad šiuo metu Lenkija ir Baltijos šalys yra ypač atviros.

„Mes, kaip Vokietijos Federacinė Respublika, aiškiai pripažįstame savo, kaip NATO valstybės narės, kaip didžiausios Europos ekonomikos, atsakomybę ir įsipareigojimą ginti ir saugoti rytinį flangą“, – sakė Pistorius.

Prezidentas Gitanas Nausida pasveikino šį pranešimą ir pareiškė, kad jo šalis nori sukurti reikiamą infrastruktūrą iki 2026 m.

„Lietuvoje turime stiprų politinį norą rasti reikiamų finansinių išteklių, kad galėtume finansuoti infrastruktūros poreikius“, – po susitikimo su Pistoriusu ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė Noseda.

Stoltenbergas taip pat palankiai įvertino Vokietijos pranešimą ir pagyrė šalį už jos lyderystę ir atsidavimą padedant paremti organizacijos kolektyvinės gynybos strategiją.

Su Rusija ir Baltarusija besiribojančioje Lietuvoje jau šešerius metus yra Vokietijos kariuomenė Bundesveras su keliais šimtais karių. Ten Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei, kurioje šiuo metu yra apie 1 600 karių, įskaitant apie 780 iš Bundesvero, pranešė dpa. Kas nutiks šiam daliniui, kai Lietuvoje bus dislokuota nauja vokiečių brigada, iš karto nebuvo aišku.