Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Nuotrauka: AP) | Vaizdas: pats

Vokietija yra pasirengusi nuolat siųsti į Lietuvą apie 4000 karių NATO rytiniam flangui sustiprinti, pirmadienį vizito Lietuvos sostinėje Vilniuje metu sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Pistorius sakė: „Vokietija yra pasirengusi nuolat dislokuoti stiprią brigadą Lietuvoje“. Jo teigimu, reikės sukurti infrastruktūrą ir patalpas kariams ir jų šeimoms apgyvendinti.

Vokietijos vyriausybė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą praėjusių metų pradžioje, pernai birželį pažadėjo turėti kovinę brigadą, pasirengusią apginti Lietuvą atakos atveju, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kairėje, Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas antras kairėje ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antras dešinėje pokalbis su karininkais, Vilnius, Lietuva pirmadienį, 2023 m. birželio 26 d., Nuotrauka: AP

Tačiau iki šiol nesutariama, ar kariai turi būti nuolat dislokuoti Lietuvoje, ar tik laikinai siųsti į ją vykdyti mokymus. Lietuvos valdžia reikalavo nuolatinio buvimo, o Vokietijos valdžia to ilgai nesiryžo.

Pistorius aiškino, kad Vokietijos vyriausybės sprendimas suteikti brigadą Lietuvai buvo ne tik dėl Rusijos karo su Ukraina, bet ir dėl Vokietijos istorijos, sakydamas, kad iki Šaltojo karo pabaigos Vokietija buvo NATO rytiniame flange esanti šalis.

„Mes buvome tie, kurie visada galėjo tikėtis, kad mūsų NATO partneriai palaikys mus kritinėse situacijose ir kovos su mumis už mūsų laisvę ir saugumą Vokietijoje“, – sakė jis. Pasak jo, Lenkija ir Baltijos šalys dabar yra ypač pažeidžiamos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pratybose „Griffin Storm 2023“ kalba per bendrą žiniasklaidos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda (centras) ir Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Pistorius sakė: „Mes, kaip Vokietijos Federacinė Respublika, aiškiai pripažįstame savo, kaip NATO valstybės narės ir didžiausios Europos ekonomikos, atsakomybę ir įsipareigojimą ginti rytinio flango apsaugą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino šį pranešimą ir pareiškė, kad jo šalis nori sukurti reikiamą infrastruktūrą iki 2026 m.

„Lietuvoje turime didelį politinį norą rasti reikiamų finansinių išteklių infrastruktūros poreikiams finansuoti“, – po susitikimo su Pistoriusu ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė Nausėda.

Stoltenbergas taip pat sveikino Vokietijos pranešimą ir gyrė šalį už jos lyderystę ir atsidavimą padedant palaikyti organizacijos kolektyvinės gynybos strategiją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pratybose „Griffin Storm 2023“ kalba per bendrą žiniasklaidos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda (centras) ir Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Su Rusija ir Baltarusija besiribojančioje Lietuvoje Vokietijos kariuomenė jau šešerius metus yra su keliais šimtais karių. Ten Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei, kurioje šiuo metu yra apie 1600 karių, iš jų apie 780 iš Vokietijos ginkluotųjų pajėgų. Kas nutiks šiam daliniui, kai Lietuvoje bus dislokuota nauja vokiečių brigada, iš karto nebuvo aišku.