Vokietija pasiūlė didžiąją dalį 3500 papildomų karių, kuriuos planuoja prisidėti prie NATO pajėgų, dislokuoti savo teritorijoje, o ne Lietuvoje, taip gerokai sušvelnindama pradinę paramą didesniam užsienio karių kiekiui Baltijos šalyse, kad atgrasytų nuo bet kokios galimos Rusijos agresijos.

Vilnius ir kitos NATO rytiniame flange esančios sostinės pastarosiomis savaitėmis ragino prie savo sienų surengti daugiau karinių pajėgų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau šį mėnesį išreiškė paramą tarptautinių karių, besikeičiančių kas šešis mėnesius, buvimo regione didinimui.

Pasak Vakarų pareigūnų, naujausias Berlyno planas yra dislokuoti brigadą Vokietijoje ir išsiųsti ją į Lietuvą – kur ji nuo 2017 metų vadovauja esamai 1000 karių daugianacionalinei kovinei grupei – tik prireikus. Pasak pareigūnų, pajėgos turės nuolatinę būstinę Lietuvoje, kurioje bus 50–60 žmonių, o likę kariai reguliariai atvyks į šalį treniruotis.

Berlynas įrodinėjo, kad kariai turėtų būti dislokuoti greičiau, nes tai yra NATO modernizavimo pastangų dalis, tačiau Vokietijos geografinis artumas Lietuvai leidžia įgyvendinti naujausią planą.

Vokiečių eskadrilė papildys šalies dalyvavimą Baltijos šalyse jau dislokuotoje kovinėje grupėje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vokietijos pasiūlymą pavadino „gera diskusijos pradžia“. Tačiau jis pridūrė: „Dabartinė saugumo padėtis regione išlieka nestabili ir dar yra daug erdvės reikšmingiems veiksmams“.

Paprašyta pakomentuoti Vokietijos gynybos ministerija tik pasakė, kad „mes nekomentuojame užsienio politikų ir žiniasklaidos pranešimų“.

Trys Baltijos šalys paragino artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride. Jie nori, kad daugianacionaliniai batalionai kiekvienoje šalyje būtų paversti brigadomis, o tai reikštų tris ar penkis kartus daugiau karių. Baltijos šalių oro policijos veikla bus išplėsta į oro gynybą, suteikiant įgaliojimus numušti priešo lėktuvus.

Baltijos šalių vyriausybės mano, kad dabartinė NATO „lašelių“ strategija, kuri leistų Rusijai įsiveržti į regioną ir atremti jį didžiulėmis pajėgomis iš Lenkijos ir Vokietijos, yra nebepagrįsta, atsižvelgiant į Rusijos Ukrainoje sukeltus sunaikinimus.

„Jei pažvelgsi į Ukrainą, pamatysi [the massacre of civilians in the town of] „Pažiūrėkite, ką mes įsivaizduojame taip blogai Buchoje, Mariupolyje, tai tikrai nėra išeitis, nes kai Rusijos armija įsiveržia, ji žudo, kankina ir deportuoja civilius“, – praėjusią savaitę Financial Times sakė Latvijos ministras pirmininkas Kriszjanis Karis.

Naująją strategiją jis pavadino „atgrasymu neigimu“: „Jei kils karas, neduok Dieve, daug pigiau kainuos niekada nekariauti“.

Papildomas Guy Sasano pranešimas Berlyne