2022 m. rugsėjo 4 d. į Lietuvą atvyks apie 100 vokiečių karių ir 40 transporto priemonių (failo nuotrauka)

Birželio 26 dieną Lietuvoje viešėdamas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie planus nuolat dislokuoti Lietuvoje 4000 karių brigadą.

2017 metais Vokietijoje nuolat Lietuvoje dislokuota apie 800 Bundesvero karių, kurie yra NATO karinių pajėgų dalis, o nuo Ukrainos krizės protrūkio regione laikinai dislokuota 650 karių. Karinis stebėtojas Teng Jianqun pabrėžė, kad Vokietijos planas visam laikui dislokuoti 4000 karių labai skiriasi nuo ankstesnių žingsnių. Be to, į vadovavimo ir kontrolės sistemą bus įtraukta nuolatinė vadovavimo organizacija dislokuotų karių valdymui.

Anksčiau Lietuva ne kartą prašė NATO dislokuoti kovines pajėgas su Rusijos Kaliningradu besiribojančiose šalyse. Kalbėdamas apie Lietuvos kreipimąsi, Dengas išanalizavo, kad, viena vertus, Lietuva nori pasikliauti NATO jėgomis, siekdama apsaugoti nacionalinį saugumą ir sumažinti susirūpinimą dėl saugumo per organizacijos deklaruojamą savitarpio gynybos sąlygą. Kita vertus, Lietuva tikisi pasinaudoti galimybe sustiprinti gynybinį ir karinį bendradarbiavimą su Vokietija.

Šiuo klausimu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, viešėdamas Lietuvoje, sakė, kad Vokietija, būdama NATO narė ir didžiausia Europos ekonomika, turi atsakomybę ir pareigą ginti NATO rytinių narių saugumą.

Dengo nuomone, Vokietijos planas yra ne tik tiesioginis NATO atsakas į dabartinę Rusijos ir Ukrainos situaciją, bet ir neišvengiamas Vokietijos strateginės gynybos koregavimo ir pertvarkos rezultatas. Užsitęsus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, NATO pajėgos juda rytuose. Vokietijos pasiūlymas dėl nuolatinių karių dislokavimo Lietuvoje žymi tolesnį NATO saugumo dėmesio išplėtimą į kai kurių šalių kaimynines Rusijos pasienio zonas. Vokietijos gynybos strategija smarkiai pasikeitė, pasinaudojant NATO, kad šalis įgytų dominuojantį vaidmenį Europos saugumo reikaluose.

Verta pažymėti, kad šis žingsnis atskleidžia strateginį Vokietijos krypties poslinkį. Vokietijos nacionalinio saugumo strategijoje, kurią Vokietijos federalinė vyriausybė pirmą kartą paskelbė prieš kelias dienas, pateikiama išsami ir sisteminė Vokietijos saugumo aplinkos analizė, daugiausia dėmesio skiriant epochiniam perėjimui.

Tengas atkreipė dėmesį, kad dabartinė Vokietijos veiksmų serija rodo, kad Scholzo vyriausybė nuolat keičia gynybos ir karinę politiką, atsižvelgdama į situaciją Rusijos ir Ukrainos konflikte. Dabartinė šalies politika iš esmės yra lygiuotis į JAV ir agresyviai stiprinti jos karinę plėtrą bei kovinę parengtį, o tai prieštarauja A. Merkel vyriausybės patvirtintai JAV ir Rusijos pusiausvyros strategijai. Tai nebūtinai palanku Vokietijai ir regiono saugumui.

Redaktoriaus pastaba: Iš pradžių paskelbtas china.com.cn, šis straipsnis buvo išverstas iš kinų į anglų kalbą ir redagavo China Military Online. Šiame straipsnyje pateikta informacija ir nuomonės nebūtinai atspindi eng.chinamil.com.cn nuomones.