Vokietijos vyriausybė pirmadienį sumenkino šią svarbą Rusijos prezidento Vladimiro Putino komentarai savaitgalįgrasindamas pakeisti Rusijos karinę poziciją, jei Įrenginiai Jungtinėse Amerikos Valstijose Daugiau vidutinio nuotolio sparnuotųjų raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, artimiausiais metais, kaip planuota, pasieks Vokietijos teritoriją.

„Neleisime savęs gąsdinami tokių komentarų“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.

Taip pat buvo paprašyta atsakyti ir vyriausybės atstovės pavaduotoja Christiane Hoffmann.

Ji sakė, kad „įsidėmėjome“ Putino komentarus, bet taip pat teigė, kad siūlomi pakeitimai „tik“ atgrasys, o tai tapo būtina dėl pastarojo meto Rusijos veiksmų.

Ji pridūrė: „Priežastis ta, kad Rusija pakeitė strateginę pusiausvyrą Europoje ir grasina Europai bei Vokietijai sparnuotomis raketomis, o mes turime sukurti atgrasančią jėgą“.

Ką pasakė Putinas?

V. Putinas sekmadienį Sankt Peterburge vykusiame jūrų parade pareiškė, kad jei JAV vykdys planus Europoje dislokuoti papildomų ginklų, kurie teoriškai galėtų būti nukreipti į Rusiją, Maskva svarstytų imtis „panašių priemonių“.

Jis priminė devintojo dešimtmečio pradžios, Šaltojo karo pabaigos, ginklavimosi varžybas, kai buvo išspręsta viena iš pagrindinių sovietų nuoskaudų. „Pershing“ raketų dislokavimas Vakarų Vokietijoje tuo metuPutinas tvirtino, kad JAV rizikuoja pakartoti panašų reiškinį.

„Jei Jungtinės Valstijos įgyvendins tokius planus, laikysime save išlaisvinti nuo anksčiau įvesto vienašalio moratoriumo dislokuoti vidutinio ir trumpo nuotolio puolamuosius ginklus, įskaitant pakrančių pajėgų pajėgumų didinimą mūsų laivyne“, – sakė Putinas.

Čia Putinas turėjo omenyje 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties sąlygas. Iš kurios JAV, o paskui Rusija pasitraukė 2019 m.

Abi šalys kaltino viena kitą pažeidus sutarties sąlygas.

Tačiau V. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusija vis tiek laikosi savo sąlygų nuo tada, kai pasitraukė iš susitarimo – JAV ir Vokietija greičiausiai ginčijs šį vertinimą – ir perspėjo, kad tai gali liautis, jei Vokietijoje bus dislokuota daugiau JAV ginklų.

Šie ginčai jau pradėjo formuotis prieš visišką Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m., tačiau nuo to laiko abiejų pusių tonas ir skubumas galėjo sustiprėti.

Kokie pokyčiai planuojami ir ar jie nauji?

Remiantis bendru Vašingtono ir Berlyno pareiškimu, iki 2026 m. Jungtinės Valstijos pradės dislokuoti Vokietijoje ginklus, įskaitant SM-6 raketas, patobulintas sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios gali turėti branduolinių pajėgumų, ir kai kuriuos „vystymo hipergarsinius ginklus“.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija teigia, kad šis žingsnis yra atsakas į tokius pokyčius kaip Rusija panašias raketas „Xander“ dislokuoja Kaliningrado anklave, besiribojančiame su Lenkija ir Lietuva.

„Tai, ką dabar planuojame, yra atsakas, siekiant užkirsti kelią šių ginklų panaudojimui prieš Vokietiją ar kitus taikinius“, – pirmadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.

Vokietijoje jau yra daugybė amerikiečių karinių bazių, kurios yra Antrojo pasaulinio karo, o vėliau ir Šaltojo karo palikimas.

Šalyje oficialiai dislokuotos įvairios amerikietiškos raketos, nors ir trumpesnio nuotolio.

Taip pat gerai žinoma paslaptis – nors oficialiai nepripažino nė viena vyriausybė – kad Jungtinės Valstijos vis dar laiko branduolinius ginklus vienoje iš savo bazių Vokietijoje, o tai sumažėjo nuo dviejų vietų per metus ir dešimtmečius iki 2005 m.

Tačiau Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse likusių dislokuotų asmenų skaičius gerokai sumažėjo, palyginti su tuo, kas buvo Šaltojo karo įkarštyje.

msh/wmr (AFP, dpa, Reuters)