Parašė Gabriela Baczynska

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį nepritarė Europos Sąjungai 50 milijardų eurų pagalbai Ukrainai, o jo kolega iš Slovakijos paminėjo korupciją, išreikšdamas abejones dėl naujos finansinės paramos Kijevui suteikimo.

Jiedu kalbėjo 27 ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikime, kurie pabrėžė skirtingus prioritetus per pirmąją diskusiją, kaip paskirstyti pinigus iš bendro biudžeto per ateinančius ketverius metus.

Orbanas sulaukė kritikos iš kai kurių savo bendraamžių viršūnių susitikime dėl susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šį mėnesį Kinijoje tuo metu, kai Maskva kariauja su Ukraina, o Europos Sąjunga vengia Kremliaus.

Europos Sąjunga gruodį turi nuspręsti dėl 1,1 trilijono eurų (1,2 trilijono JAV dolerių) vertės 2021–2027 metų biudžeto peržiūros, kuri jau patiria spaudimą dėl neatidėliotinų išlaidų per Covid pandemiją ir nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Bloko vykdomoji valdžia pasiūlė valstybėms narėms perpumpuoti daugiau pinigų į bendrą iždą, kad Ukrainai būtų suteikta 50 milijardų eurų, o dar 15 milijardų eurų išleistų migracijai. Dar vienas pasiūlymas skirti 20 milijardų eurų karinei pagalbai Ukrainai.

Biudžeto sprendimams reikia sutarimo ir ketvirtadienį išryškėjo nesutarimai.

Orbanas pareiškė, kad Vengrija nepalaikys daugiau pagalbos Ukrainai, nebent pamatys „visiškai pagrįstą pasiūlymą“.

„Mūsų akivaizdoje esantis reikalas… neveiks. Taigi kol kas mes atmesime ir tai, o gruodį pamatysime, kur esame”, – pridūrė jis.

Orbano komentarai buvo paskelbti Budapeštui bandant išleisti milijardus dolerių Vengrijai skirtos pagalbos iš Europos Sąjungos biudžeto, tačiau vykdomoji Europos Komisija ją užblokavo dėl susirūpinimo dėl teisinės valstybės.

Slovakijos Robertas Fico Briuselyje pareiškė, kad Bratislava neberems Ukrainos kariškai.

„Mes sutelksime dėmesį tik į humanitarinę pagalbą“, – socialinėje žiniasklaidoje iš Briuselio rašė Fico.

Pasak ES diplomatų, susipažinusių su lyderių diskusijomis už uždarų durų, Fico nurodė siaučiančią korupciją, perspėdamas neteikti Kijevui naujų išteklių.

Kitos Rytų Europos šalys tam nepritarė, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Ukrainai siūlomų 50 mlrd.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad kartu su parama Ukrainai turėtų augti bendros išlaidos ES gynybiniams pajėgumams gerinti.

Grynųjų pinigų skambutis

Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo palaikė nuolatinę paramą Ukrainai, bet taip pat paragino Komisiją geriau panaudoti savo kasoje esančius pinigus.

Jis pridūrė: „Tai, kas šiandien ant stalo, mums nepriimtina“.

„Prašome Komisijos ir kitų institucijų pažvelgti į savo lėšas ir lėšas, kurios nėra iki galo panaudotos, užuot prašydamos valstybių narių didesnių įnašų.

Viršūnių susitikimo pirmininkas Charlesas Michelis po derybų pareiškė, kad dalis naujų išlaidų gali būti finansuojamos iš naujų įnašų, o dalis gali atsirasti koreguojant biudžeto išteklius.

Pietuose Graikija paprašė daugiau pinigų imigracijai, nes Europos Sąjunga siekia sugriežtinti savo išorės sienas ir apriboti neteisėtus atvykimus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė: „Graikija yra pirmoji priimančioji šalis ir jai reikia daugiau Europos paramos sprendžiant migracijos problemą“.

Airijos atstovas Leo Varadkaras įtraukė investicijas į ES konkurencingumą į ilgą prieštaraujančių prioritetų sąrašą.

Jis pridūrė: „Žinoma, kur šie pinigai bus rasti, bus daug diskusijų“.

(1 doleris = 0,9467 euro)