Vengrija „anksčiau ar vėliau“ ratifikuoja Švedijos siekį NATO

Vengrija, kuri metus trukdė Švedijos siekiui įstoti į NATO, praėjusią savaitę ryžtingai jį atmetė, laukdama trumpo pasveikinimo, bet galiausiai pripažinimo, kaip 32-oji transatlantinio aljanso narė. Savaitgalį sakė Vengrijos ambasadorius.

Vengrija, kuri metus trukdė Švedijos siekiui įstoti į NATO, praėjusią savaitę ryžtingai jį atmetė, laukdama trumpo pasveikinimo, bet galiausiai pripažinimo, kaip 32-oji transatlantinio aljanso narė. Savaitgalį sakė Vengrijos ambasadorius.

Atrodė, kad Stokholmas grasino savo siekiu prisijungti prie 31 valstybės bloko po to, kai Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjardo praėjusią savaitę išsiuntė laišką savo kolegai Švedijoje, nebent Švedija nuliūdins opozicijos politikus, kritikuojančius Vengrijos demokratijos smukimą. Jie gauna šiek tiek pagarbos.

„Anksčiau ar vėliau mes patvirtinsime“, – šeštadienį per Hadsono instituto renginį sakė Vengrijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Zsoltas Bunfordas. „Mūsų parlamentas turi pritarti“.

Vengrijos parlamente dominuoja Vengrijos premjero Viktoro Orbano dešinioji partija „Fidesz“. Yra Europos Parlamentas dingo Vengrija nebegali būti laikoma visateise demokratija, motyvuojant teismų ir rinkimų sistemos erozija per 13 metų Orbáno valdymo laikotarpį. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas Vengrijos viešai nekritikavo, tačiau tai kritikavo Švedijos opozicijos politikai, vadovaujami buvusios ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson.

Paklaustas, ar Vengrija prašo Švedijos nutildyti opozicijos politikus mainais į narystę NATO, Vengrijos ambasadorius Banfordas tvirtino, kad taip nėra. Vietoj to, aukšto lygio švedų vizitas į Budapeštą tikimasi sušvelninti atsinaujinusią įtampą.

„Ne, ne, nieko panašaus. Mes prašome tik pagarbos, – sakė jis. – Jei jie nori, kad tai pripažintume, tai bus svarbi dalis, sėdėdami kartu ir pažiūrėdami, kaip galime išspręsti šį iššūkį.” Nemanau, kad tai per daug [to ask]Bunfordas komentavo, kai artimiausi Orbano padėjėjai yra Vašingtone prieš šią savaitę vyksiantį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susitikimą su Bideno administracijos pareigūnais ir Kongreso nariais.

READ  Galingoji Kinija įveikė Lietuvą ir iškovojo FIFA 3x3 pasaulio taurės bronzą

Praėjusiais metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija, kurios abi yra ilgametės neutralios, kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Suomija peržengė vartus; Švedija su savo povandeniniais laivais ir JAV gaminamais naikintuvais F-35 vis dar neturi stiprios gynybos pramonės bazės.

Kalbėjo Kongreso padėjėjai Užsienio politika Vengrijos pareigūnai šeštadienį pakartojo nuotaikas, kai birža pareiškė, kad Vengrija greičiausiai nesutrukdys Švedijos pasiūlymui. Bučiuoti žiedą ne tik švedai: Suomijos prezidentas Sauli Niinisto išvyko į Budapeštą ir Turkiją prieš ratifikavimo balsavimą abiejose šalyse. Bideno administracija teigia, kad ketina prilaikyti Turkiją ir Vengriją prie ugnies, kartu laikydamasi savo pažado leisti Švedijai prisijungti prie aljanso NATO viršūnių susitikime Vilniuje.

„Tikimės, kad Švedija taps NATO nare“, – sakė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas pagal Pentagono nustatytas pagrindines taisykles. „Tikimės, kad sąjungininkai pripažins Švedijos narystę NATO. Nematome jokių pokyčių Švedijos kvalifikacijoje, kuri, mūsų nuomone, yra stipri. Manome, kad Švedija įvykdė visus iššūkius ir reikalavimus narystei NATO, ir tikimės, kad sąjungininkai tam pritars, ką spalį patvirtino abiejų šalių vadovybės.

Tačiau Turkijos pasipriešinimas tebėra problema. Švedijos ir NATO pareigūnai iš pradžių tikėjosi, kad per liepos mėnesį vyksiantį Vilniaus viršūnių susitikimą bus pasiūlyta prisijungti prie aljanso. Dvi dienas trukusio susitikimo pabaigoje Turkija ir Švedija susitarė su Ankara, kad panaikintų savo ilgalaikį nepritarimą šiam siekiui, Stokholmui sutikus įsteigti „specialų kovos su terorizmu koordinatorių“ kurdų judėjimams ir NATO. Pagal Turkijos pageidavimus. Bideno administracija taip pat svarstė Kongreso aklavietę dėl naikintuvų F-16 pristatymo Turkijai, o tai yra paskutinė įstatymo projekto, skirto Švedijai įstoti į NATO, dalis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nuo pergalės gegužę paprašė Bideno administracijos pašalinti Kongreso pasipriešinimą 20 milijardų dolerių F-16 kontraktui.

READ  Nereikia izoliuoti į Estiją atvykstančių žmonių iš šešių Europos šalių

„Jei sakote, kad Kongresas nuspręs, mes taip pat turime Kongresą Turkijoje – tai yra Turkijos parlamentas“, – praėjusią savaitę Indijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo kuluaruose žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.. „Negaliu vienas pasakyti „taip“, nebent tokiam sprendimui pritars Turkijos parlamentas“, – sakė jis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *