Lietuvos prezidentas Gitanas Nosida sakė, kad Ukrainos grūdų gabenimo atnaujinimas užtruks ilgai dėl iššūkių, įskaitant išminavimą Juodosios jūros uostuose ir poreikio bendradarbiauti iš tos pačios šalies, kuri pradėjo karą.

Nausėda yra tarp nedidelės grupės Europos lyderių, siekiančių karinio jūrų laivyno palydos laivams, gabenusiems Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą. Rusija dėl savo invazijos praktiškai uždarė Ukrainos uostus, įskaitant tris mėnesius trukusią daugiausiai nusiaubto Mariupolio miesto apgultį, dėl kurios Kijevo vyriausybei buvo sunku eksportuoti grūdus, o kainos pasiekė beveik rekordinį lygį.

Ištęsusi blokada didina susirūpinimą dėl pasaulinės maisto krizės rizikos ir kitų pragyvenimo išlaidų, įskaitant energijos kainas, kurios skatina infliaciją visame pasaulyje.

„Gali prireikti savaičių, o ne mėnesių, bet jei nebus rusų valios atidaryti šį langą, tai bus neįmanoma“, – praėjusią savaitę Davose (Šveicarija) vykusio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sakė Nosida. „Rusai gali panaudoti šį įrankį kaip dar vieną svertą destabilizuoti padėtį pasaulyje. Jie labai suinteresuoti padaryti kuo daugiau žalos.”

Kitas variantas, anot Nosidos, yra perkelti Ukrainos grūdus per kitus regiono uostus geležinkeliu, nors šis kanalas būtų varginantis. Jis pasakojo, kad iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvos uostą Klaipėdos uostą siųstas „bandomasis traukinys“ užtruko tris savaites. Jis teigė, kad Lenkijos geležinkeliai jau dabar yra per daug apkrauti, o biurokratinės taisyklės, įskaitant sanitarijos taisykles, trukdo.

„Galbūt pavyks rasti tam tikrų patikslinimų ir atsiskaitymų su Lenkijos valdžia“, – sakė A. Noseda. „Tai galėtų būti realus būdas eksportuoti per Lenkiją ir Baltijos šalis“.

Geležinkelių siuntų siuntimo iš Ukrainos į Lietuvą užduotį apsunkina tai, kad Ukraina Lenkijoje naudoja platesnę nei europinio standarto vėžę, kuriai tuomet Lietuvos pasienyje reikia pereiti prie platesnio sovietmečio mastelio.

Lenkijos sausosios laivybos terminalų operatorė neseniai perspėjo, kad šiuo metu neįmanoma visiškai nukreipti Ukrainos žemės ūkio produkcijos siuntų, teigdama, kad uosto įrenginiai Baltijos pakrantėje jau veikia visu pajėgumu.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenko pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi deryboms dėl grūdų vežimo, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Tačiau jis pakartojo Rusijos teiginį, kad Kijevas kaltas dėl savo minų. Ukraina teigia, kad Maskva neleidžia laivams prisišvartuoti ir kaltina ją grūdų sandėlių vagystėmis iš okupuotų vietovių.

Ukraina tradiciškai kasmet gabena milijonus tonų grūdų per Juodąją jūrą ir apie 10% savo BVP uždirba iš žemės ūkio ir maisto sektoriaus. O grūdų balandžio mėnesį eksportavo 1,1 mln. tonų, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gerokai mažiau nei įprasta.

Estijos prezidentas Alaras Karisas yra vienas iš tų, kurie ragina Europą organizuoti palydą Juodojoje jūroje.

„Gali būti, kad JK ir kai kurios kitos šalys prisijungs prie mūsų, nes tai humanitarinė krizė, kurią ištinkame, jei grūdai nepateks iš šalies“, – praėjusią savaitę Davose duodamas interviu sakė Karisas. Vyriausybės atstovas sakė, kad JK bendradarbiaus su kitomis šalimis, kad atnaujintų Ukrainos grūdų eksportą, tačiau „šiuo metu nėra planų dislokuoti britų karo laivus Juodojoje jūroje“.

Noseda nekomentavo, ar jis veda tiesiogines derybas su Jungtine Karalyste dėl galimo karinio jūrų laivyno palydos, ar su Turkija, kuri reguliuoja judėjimą jūra per Bosforą į Juodąją jūrą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad dabar nemato NATO noro padėti užtikrinti saugų grūdų judėjimą.

„Jei NATO neuždarė Ukrainos oro erdvės pačiu tragiškiausiu karo momentu, kodėl ji drįstų uždaryti Ukrainos jūrą, kad galėtų laisvai plaukti laivams, gabenusiems Ukrainos žemės ūkio produktus? Jis sakė praėjusią savaitę Viktoro Pinčuko fondo surengtuose pusryčiuose Davose. „Aš nuoširdžiai sveikinčiau sprendimą, bet nematau ištvermės ir drąsos prisiimti visą su šiuo procesu susijusią riziką.

Kuleba sakė, kad žemės ūkio ciklo sutrikimas Ukrainoje gali sukelti daugiametę pasaulinę maisto krizę, tačiau galiausiai problema yra ta, kad jūs negalite pasitikėti Rusija, net jei ji pasirašo dokumentus, užtikrinančius saugų judėjimą.