Rytų Europos studijų centras (EESC) išanalizavo laikinosios apsaugos gavėjų, atvykusių į Lietuvą po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d., adaptaciją.

Tyrimas pagrįstas pusiau struktūruotais interviu su daugiau nei 200 respondentų, kurie emigravo iš Ukrainos. Dauguma respondentų buvo vyresnės nei 30 metų moterys, turinčios vaikų. Jie išreiškė susidomėjimą likti Lietuvoje ilgesniam laikui ir svarstė galimybę kreiptis dėl pilietybės. Į apklausą įtraukti klausimai buvo skirti užimtumo, sveikatos, švietimo sistemos, socialinės adaptacijos ir integracijos sritims. Kai kurios pagrindinės tendencijos apima:

• Beveik 90% apsistojusiųjų Lietuvoje planuoja mokytis vietinės kalbos, o daugiau nei pusę jų motyvuoja dėkingumas gyvenamajai šaliai;
• 65% respondentų Lietuvoje turi stabilias pajamas, nors daugelis patiria didelį finansinį nerimą
• Psichologinės traumos ir psichinės sveikatos problemos gali užkirsti kelią integracijos procesui arba jį sulėtinti

Tarp pagrindinių kovų dėl laikinosios apsaugos turėtojų Lietuvoje yra:

• kalbos kursų nebuvimas (45,9 proc.);
• sunku gauti medicininę priežiūrą (51,2 proc.);
• Trūksta pagalbos ieškant darbo (29,7 proc.), apgyvendinimo (14 proc.) ir finansinės pagalbos (23,3 proc.)
• Socialinio gyvenimo ir bendravimo su Lietuvos visuomene trūkumas

Ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 85 000 ukrainiečių, kurių dauguma buvo perkelti nuo karo pradžios. Taigi jie atstovauja didžiausiai užsienio piliečių bendruomenei šalyje. Visa Rytų Europos studijų centro (EESC) ataskaita pridedama žemiau.