Praėjusią savaitę Vilniaus centre buvo užtvindyti traktoriai ir miško kirtimo sunkvežimiai, ūkininkams protestuojant dėl ​​kelių nacionalinių žemės ūkio politikos krypčių.

Vietos žiniasklaida pranešė apie šešis protestuotojų reikalavimus; Jie teigia, kad tai sumažins eksporto kainas, įskaitant rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą sustabdymą.

Kitas vyriausybės prašymas – atsisakyti ES subsidijų reikalavimo atkurti daugiametes pievas ilgiau nei penkerius metus nedirbamoje žemėje, kai dirbama žemė nuo 2018 metų normų sumažėja bent 5 proc. Ne ganytojiški ūkininkai mano, kad tai ekonomiškai kvaila.

Kiti keturi ūkininkų reikalavimai yra: panaikinti naujas taisykles, draudžiančių naudoti ekologišką dyzeliną ne žemės ūkio tikslais naudojamose transporto priemonėse; Atšaukti neseniai priimtą vyriausybės sprendimą panaikinti jų atleidimą nuo benzino mokesčio; Saugomos teritorijos ir buferinės zonos, siekiant sustabdyti vyriausybės veiksmus nuo jų žemės atėmimo arba kompensacijos; ir reguliuoti perdirbėjų mokamas žaliavinio pieno kainas, kurios pernai sumažėjo.

Lietuvos žemės ūkio tarybos protestų organizatorius Dainius Arlaskas sakė, kad į Vilnių buvo atvežta daugiau nei tūkstantis žemės ūkio mašinų, tarp jų ir parlamentas, viena iš jų buvo su karstu.

Ūkio savininkas Dainius Michalisionas sakė: „Jei atvažiavome čia, vadinasi, užsidarymas vystysis“, o jei situacija tęsis, „užsidarysime“, kitais metais.

Žemės ūkio ministras Kęstudis Navikas vietos žiniasklaidai sakė, kad „ištaisys padarytas klaidas“, pridūrė, kad įstatymo projektas sugrąžins žaliojo dyzelino įstatymus ir sumažins akcizą naftos dujoms. Jis žadėjo su ūkininkais aptarti ir kitus reikalavimus.

Žalieji aktyvistai protestavo

Aplinkosaugininkai protestavo, kad vyriausybė neturėtų daryti nuolaidų aplinkos apsaugos kaina.

Lietuvos gamtos fondo pareigūnas Edmandas Krimas vietos žiniasklaidai sakė: „Iš Lietuvos į Baltijos jūrą teka per daug trąšų… Niekas nežino, kaip išspręsti problemą.

Aktyvistai lentose iškabino informaciją apie paukščių rūšių išnykimą, klimato kaitą ir nykstančių pievų svarbą.

„Suprantu, kad ūkininkai nesidžiaugia, gal reikėjo imtis priemonių mažais žingsneliais, bet mes, kaip visuomenės ir gamtos atstovai… nenorime, kad išnyktų biologinė įvairovė“, – vietos žiniasklaidai sakė G. Greimas.