Vašingtonas, DC: Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji valdyba baigė IV straipsnio konsultacijas^[1]Su Lietuvos Respublika 2023 rugpjūčio 28 d.

Dėl atsparių makroekonominių pamatų ir ryžtingo politinio atsako Lietuva sugebėjo atlaikyti daugybę precedento neturinčių išorės sukrėtimų. Tačiau pastaruoju metu didelė infliacija ir aukštesnės palūkanų normos slegia disponuojamąsias pajamas, o tai kartu su silpna išorės paklausa lėmė ekonomikos susitraukimą 2022 m. paskutinį ketvirtį ir 2023 m. pradžioje. Tuo pat metu darbo rinka išliko plačiai paplitusi. atsparus Didelis darbo užmokesčio augimas, nors realiai neigiamas, padėjo palaikyti vidaus paklausą per metus iki liepos mėn.

Bendra infliacija 2022 metais išaugo vidutiniškai 19% per metus ir yra viena didžiausių euro zonoje kartu su Estija ir Latvija. Nors infliacijos lygis sparčiai mažėja dėl sumažėjusių energijos kainų ir bazinių efektų iki maždaug 10 procentų gegužę po to, kai praėjusių metų rugsėjį buvo pasiekęs 23 procentų piką, jis vis dar gerokai viršija euro zonos vidurkį. Pagrindinė infliacija, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto, tebėra labai aukšta, o tai rodo tiekimo kliūtis, kylančias žaliavų kainas ir didelį paklausos atsigavimą po pandemijos, o tai rodo gana didelį kainų spaudimą.

Tikimasi, kad vėliau šiais ir kitais metais ekonomika atsigaus dėl vidaus ir išorės paklausos. Apskritai rizika yra iškreipta į neigiamą pusę, nes didžiausia rizika yra didesnė infliacija, palyginti su euro zona. Vidaus srityje dabartinius darbo užmokesčio nukrypimus nuo produktyvumo galima pritaikyti atsižvelgiant į praeityje pasiektą reikšmingą konkurencingumo padidėjimą, jei jie yra laikini. Tačiau jei infliacija išliks aukšta ilgesnį laikotarpį, infliacijos lūkesčiai gali koreguoti aukštyn ir išliks aukšti kainų ir darbo užmokesčio augimo tempai, o tai galiausiai sumažins konkurencingumą. Užsienio fronte paaštrėjęs Rusijos karas Ukrainoje gali lemti aukštesnes energijos ir maisto kainas, o tai lems didesnę infliaciją. Pagal šį scenarijų valdžios institucijų atsakas neturėtų trukdyti kainų signalams ir teikti tikslinę paramą pažeidžiamiausioms grupėms. Teigiama yra tai, kad ekonomika gali pasirodyti atsparesnė, nei tikėtasi, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus balansų tvirtumą, stiprius pagrindus ir išorės paklausą, kuri gali atsigauti greičiau nei tikėtasi.

Vykdomosios valdybos vertinimas2

Pasibaigus 2023 m. IV straipsnio konsultacijoms su Estijos Respublika, vykdomieji direktoriai patvirtino personalo vertinimą taip:

Vykdomieji direktoriai palankiai įvertino valdžios institucijų politiką, kuri prisidėjo prie ekonomikos atsparumo didinimo. Tačiau, nors Lietuvai ir toliau būdingi stiprūs pagrindai, vadovai pastebėjo, kad didėjanti infliacija ir augančios palūkanų normos susilpnino disponuojamąsias pajamas, o tai kartu su silpna išorės paklausa laikinai lėmė ekonominės veiklos susitraukimą.

Jie ragino valdžios institucijas sušvelninti nuolatinės didelės infliacijos riziką sugriežtinant fiskalinę poziciją išlaikant viešąsias investicijas. Šiuo tikslu atnaujintos vidaus fiskalinės taisyklės padės suvaldyti infliacijos riziką ir palaipsniui atkurti finansinio saugumo ribas. Direktoriai taip pat pripažino, kad norint prisitaikyti prie naujų ir jau esamų išlaidų spaudimo, greičiausiai reikės naujų pajamų pagal dabartinę fiskalinę bazę, kurią būtų galima racionalizuoti ir pritaikyti, kad būtų galima prisitaikyti prie nuolat didėjančių gynybos išlaidų.

Jie atkreipė dėmesį, kad ekonomikos silpnumas ir didelės palūkanų normos kelia riziką finansų sektoriui, tačiau bankai dėl didelio likvidumo, kapitalizacijos ir pelningumo gali šią riziką valdyti. Nors makroprudencinės priemonės galėtų būti sušvelnintos staigaus nuosmukio atveju, kai kurie vadovai pabrėžė, kad svarbu sukurti daugiau buferių. Direktoriai taip pat ragino valdžios institucijas bankams taikomus mokesčius palikti laikinus, kad jie nebūtų laikomi užsienio investicijų mokesčiu ir sumažintų galimą neigiamą poveikį efektyvumui. „FinTech“ sektoriui bręstant, direktoriai pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti priežiūros pajėgumus ir AML/CFT sistemą.

Jie pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti ekonomikos atsparumą ir skatinti seniai užtrukusias struktūrines reformas, be kita ko, visapusiškai ir laiku įgyvendinant šalies atkūrimo ir atsparumo planą. Jie palankiai įvertino neseniai įvykdytą valstybės tarnybos reformą ir pabrėžė, kad reikia paspartinti reformas sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose, kurios bus labai svarbios toliau didinant našumą ir didinant gyvenimo lygį. Be to, direktoriai sutiko, kad norint sušvelninti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti energetinį saugumą, būtina plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Šiuo tikslu direktoriai ragino valdžios institucijas įvesti anglies dioksido mokestį sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.