Lietuvoje vis labiau populiarėja suknelių keitimo renginiai, kurių organizatoriai teigia skatinantys tvarų gyvenimą ir akcentuojantys grupinės mados poveikį aplinkai. Neseniai Trakuose vykusio renginio metu gyventojai apsikeitė tinkančiais naudoti, bet nebenešiojančiais drabužiais, taip kūrė bendruomeniškumo jausmą. Projekte „Klimatosūkis“ taip pat vyks drabužių mainų renginys. Poliesterio drabužių gamyboje viename kilograme susidaro 21 kg anglies dvideginio, o iš medvilninio audinio – 28 kg. Gerūta Navickaitė, tvarios spintos prekės ženklo COPIE kūrėja, teigia, kad tvariose spintose turėtų būti kuo mažiau drabužių su kuo daugiau derinių.

Suknelių keitimo renginiai Lietuvoje populiarėja, nes žmonės vis labiau suvokia masinės mados įtaką aplinkai. Kitas BNN žiniosRenginiais siekiama skatinti tvarų gyvenimo būdą ir priminti žmonėms, kaip svarbu mažinti anglies pėdsaką.

Karolina Sakolowska neseniai surengė vieną tokį renginį Trakuose, kur buvo kviečiama pasikeisti tinkamus, bet nenaudotus drabužius su šeimininku. Sakolowska pažymėjo, kad drabužių keitimo renginiai ne tik padeda papildyti spintas, bet ir sukuria bendruomeniškumo jausmą bei yra tiesiog smagu. Buvau nustebintas didžiuliu gyventojų atsiliepimu ir aktyviu dalyvavimu.

Projektas Klimatosūkis (Game On) taip pat surengė du drabužių mainų renginius Vilniuje. Projekto vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė atskleidė, kad iš kilogramo poliesterio gamybos procese susidaro 21 kilogramas anglies dvideginio, o iš vieno kilogramo medvilninio audinio – 28 kilogramai anglies dvideginio. Taip per paskutinį persirengimo renginį buvo sutaupyta beveik tona anglies dvideginio.

Tvaraus drabužių spintos prekės ženklo kūrėja Gerūta Navickaitė atkreipė dėmesį, kad daugelyje spintų yra daug nenaudojamų drabužių. Ji patarė, kad pagrindinis tvaraus garderobo privalumas – kuo mažiau drabužių su kuo daugiau derinių. Svarbu įvertinti, kodėl drabužiai yra spintoje, o ne laikyti juos vien dėl to, kad jie madingi ar draugai dėvi kažką panašaus.

Akcijos „Mados revoliucija“ koordinatorė Lietuvoje Aušra Juozapaitytė pabrėžė, kad mados įtaka aplinkai yra didžiulė. Nors Lietuva neturi didelės drabužių pramonės, lietuviai yra svarbūs mados vartotojai. Tačiau tvarūs drabužiai ne visada yra brangūs, todėl žmonės gali išmokti pataisyti ar modifikuoti drabužius, juos perdažyti ir stengtis palikti kuo mažiau pėdsakų aplinkai.

Eksponentiškai didėjant sintetinių audinių gamybos apimčiai, žmonės vis labiau suvokia tvarios mados pasirinkimo svarbą. Persirengimo renginiai yra puikus būdas sumažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo. Tai ne tik padeda žmonėms atnaujinti savo drabužių spintas, bet ir sukuria bendruomeniškumo jausmą bei skatina žmones labiau suvokti savo poveikį aplinkai.