Lietuva, šią savaitę pasirodžiusi naujienose apie prekybos biuro Taivane atidarymą, siekia sušvelninti ekonomines kryžmines sroves, diversifikuodama savo priklausomybes per naujas pasaulines partnerystes. Tiesioginės užsienio investicijos ir švietimo iniciatyvos.

Taip sakė šalies ūkio ir inovacijų ministras Osrine Armonite Benzinga per privatų pokalbį praėjusią savaitę interneto viršus Lisabonoje, Portugalijoje.

„Dirbame daug, kad Lietuva taptų ryškesnė“, – apie Lietuvą kaip vieną atspariausių ir skaitmeninių šalių kalbėjo ji.

„Manau, kad pasaulinė ekonomika ir partnerystė daro mus turtingesnius, laimingesnius ir sveikesnius“.

‘Galvojimas už ribų’

33 metų vilnietis 2020 metais tapo Lietuvos ūkio ir inovacijų ministru. Pradėjusi eiti pareigas, Armonaitės administracija išgyveno pandemijos, o kol kas ir karo bei nuosmukio išbandymus. Tai iš dalies yra „neįprasto mąstymo“ rezultatas.

„Turėjome karantino ir skatinimo sistemas, kad palaikytume likvidumą tarp įmonių, kaip ir daugelis kitų šalių“, – apie beveik 5 mlrd. eurų injekciją į ekonomiką sakė ji.

Armonaito pridūrė, kad būtent potvynis iškėlė visas valtis, pažymėdamas, kad šios priemonės buvo reikalavimas Lietuvai didinti konkurencingumą ir augimą, kuris nenutrūko per COVID-19 pandemiją.

„Dabar, kai ši energetinė krizė ir karo padariniai, labai norisi užtvindyti sistemą pinigais ir visus nuraminti.Tačiau turime pagalvoti, ar tikrai investuojame į pertvarką, ar tik palaikome status quo. “

Armonaitė siekia, kad Lietuvos ekonomikos pasiūlos pusei per daug pinigų nesiunčiama atsitiktinai. Vienas iš būdų, kaip jos valdymas išvengia netinkamų investicijų, yra švietimas.

Ji pasakojo apie programos kūrimą, pagal kurią lietuviai galėtų įgyti „dvigubos programos laipsnius“ tiek šalyje, tiek užsienyje.

„Tai būtų protinė nauda“, – pridūrė Armonaito ir pažymėjo, kad „talentai yra pagrindinis naujosios ekonomikos šaltinis“.

Trys pažangos prioritetai

Lietuvos ekonominę galią kursto gamtos ir gyvybės mokslų, techninės įrangos inžinerijos, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pramonės šakos.

„Biotechnologijų ir gyvosios gamtos mokslų pramonė kasmet auga 22 proc.“, – sakė Armonaito ir pažymėjo, kad„Thermo Fisher Scientific Inc. TMO Tai viena didžiausių pelno mokesčio mokėtojų Lietuvoje, „sudėdama įnašus, padedančius vykdyti esamus šalies finansavimo įsipareigojimus „duoti ir inovacijų idėjas“ sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip lazeriai ir daiktų interneto (IoT) technologijos.

Inovacijos ir pažanga Armonaitei svarbios tuo, kad Lietuva yra vystymosi centras ir 80% jos BVP sudaro eksportas. Tačiau Armonaitės pastangas stiprina daugiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI) iniciatyvų Lietuvoje.

Trumpai tariant, Armonaitė teigė, kad investuotojai į Lietuvą žiūri kaip į stabilią vietą investicijoms, o šalyje jau veikiančios įmonės patiria eksponentinį augimą. Tiesą sakant, 2022-ieji Lietuvai baigsis rekordiškais metais pagal vykdomų TUI projektų skaičių.

Taip pat žiūrėkite: Taivano lietuviška lustų schema kursto įtampą su Kinija

Europos centrinis bankas, griežtinimas ir taupymas

Lietuva eurą anksčiau įsivedė 2014 m., siekdama pagerinti prekybą, sumažinti sandorių trintį ir sukurti didesnį geopolitinį saugumą. Šis žingsnis nebuvo be pasipriešinimo, nes kai kurie manė, kad narystės kaina tokiai mažai šaliai nėra pagrįsta.

Po daugelio metų Armonaitė teigė, kad stiprus ekonomikos augimas patvirtino šį žingsnį. Finansinė schema sumažino Lietuvos ekonomikos nepastovumą, todėl ji tapo konkurencingesnė su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pridurdama, kad blokui siekiant sutramdyti infliaciją, Lietuvai nereikia imtis rimtų „taupymo priemonių“, kurios greičiausiai sumažins planuojamą augimą.

„Jei nesuderinsime, surengsime lenktynes“, – sakė Armonaito. Skolinimosi išlaidos gali būti didesnės, apmokant reikiamą deficito likutį. Nenorime peržengti 5% deficito. Turbūt pasieksime 4 proc., atsižvelgiant į energetikos krizę.

Eksporto rinkos diversifikavimas

Kadangi Lietuva yra labai maža ir priklausoma nuo eksporto, Armonaitė apsidraudžia nuo energetinės krizės ir karo diversifikuodama savo eksporto rinką.

Jei paklausa sumažės mūsų pagrindinėje prekybos partnerėje Vokietijoje, tai pajusime iš karto. Norime sušvelninti pasekmes, todėl norime plėstis į tokias vietas kaip Azija ir toliau palaikyti santykius su JK, JAV ir Lenkija.

Armonaitė pažymėjo, kad santykiai kuriami taip, kad atlaikytų laiko išbandymą ir yra abipusiai; Be savo biurų išplėtimo Azijoje, Taivane investuoti eurų, lietuviškoje lazerinėje technologijoje – 3,5 mln.

„Neabejoju, kad mūsų darbas su šia perspektyvia rinka dar labiau suaktyvės atidarius Lietuvos prekybos biurą Taipėjuje“, – sakė Armonaitė. Jis pasakė esamoje situacijoje.

Tiekimo grandinės saugumo kūrimas

Įvykiai Ukrainoje, pasibaigus Armonaičiui, paskatino lietuvius eskaluoti. Per tris dienas lietuviai sugebėjo padėti Ukrainos piliečiams įsigyti karinį droną. Tai nebuvo vyriausybės parama. Piliečiai užjautė ukrainiečius“.

Benzinga svarstė, ar dėl konflikto Ukrainoje Lietuva atsiduria ant prarajos krašto. Trumpai tariant, A. Armonaitė teigė, kad šalis siekia užsitikrinti savo tiekimo grandines ir tai mažai gali paskatinti infliaciją per globalizaciją.

„Turime netgi sumažinti savo priklausomybę nuo tokių, kaip Švedija, tikros draugės ir puikios energijos partnerės“, – sakė Armonaito. „Investuojame 1,5 milijardo eurų, kad padidintume savo elektros gamybą.

Taip pat žiūrėkite: Forex prekyba Lietuvoje

Nuotrauka: CC BY-NC-ND © ALDE Party per Flickr CC