Tai reiškia, kad jie ne tik nustos išduoti naujas Rusijos turistines vizas, bet ir atsisakys gerbti Rusijos vizas, išduotas kitų vadinamosios Šengeno kelionių erdvės, kuri apima 22 iš 27 ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, narių. Norvegija ir Šveicarija.

„Tai reiškia, kad rusai negalės kirsti sienos“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Renkevičius, įvardydamas moralines, politines ir saugumo priežastis, dėl kurių ribojamos Rusijos atostogos Europos Sąjungoje vykstant karui Ukrainoje.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu kalbėjo apie „rusų žmonių invazijos“ į Estiją sustabdymą, turėdamas omenyje pastaruoju metu pagausėjusį lankytojų srautą.

Jis tvirtino, kad sprendimas uždrausti turizmą „visiškai atitinka visapusiškus Europos reglamentus“, ir ragino kitas ES šalis prisijungti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad kitos ES sostinės patvirtino Baltijos šalių planą, kai jis praėjusią savaitę buvo pristatytas neoficialiose derybose Prahoje.

Jis sakė, kad jis įsigalios nuo rugsėjo 15 arba 16 d.

Baltijos šalių trijulė teigė, kad judės į priekį remdamasi nacionalinio saugumo priemonėmis ir neįtrauks kelių kategorijų rusų, tokių kaip humanitarinės pagalbos darbuotojai, disidentai, sunkvežimių vairuotojai, artimieji, diplomatai ir prieglobsčio prašytojai.

Lietuvos diplomatas šiai svetainei sakė, kad detales dar reikia išsiaiškinti.

Tačiau Suomija, turinti ilgiausią Rusijos sieną tarp ES šalių, nusprendė palaukti, kol ES Komisija pateiks teisinę konsultaciją, prieš pradėdama judėti į priekį.

Jos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto Kaune pažymėjo, kad Suomija jau 90 procentų sumažino naujų turistinių vizų, kurias išduoda rusams, skaičių, kad rugsėjui nieko neliktų.

Tačiau nebuvo aišku, kaip elgtis su rusais, atvykstančiais pagal kitų Šengeno šalių išduotas vizas, kurie naudojosi Helsinkio oro uostu skristi, pavyzdžiui, į Italiją ar Ispaniją.

„Padarėme tai, ką suprantame Šengeno kontekste“, – sakė jis.

„Laukiame Europos Komisijos nurodymų, kaip elgtis su visomis Šengeno valstybėmis“, – pridūrė Haavisto. „Ar tikrai galite atšaukti Šengeno principus? Tai vis dar neaišku. Turime šią teisinę problemą”, – sakė jis.

Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija taip pat traukėsi, nors kartojo Baltijos šalių nuomones.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofod sakė, kad Kopenhaga priskyrė Rusiją į tą pačią kategoriją kaip Eritrėja, Somalis ir Sirija pagal tai, kaip dabar rusams sunku gauti Danijos leidimus atvykti į šalį.

Jis pridūrė, kad stebėti Rusijos turistus, žaidžiančius Europos paplūdimiuose, parduotuvėse ir kavinėse, buvo „provokacija“, o Rusijos kariai bombardavo Ukrainos miestus, žudė civilius ir vykdė „karo nusikaltimus“.

Jis pažymėjo, kad Danija neaplenks dabartinių Rusijos vizų sankcijų ES lygiu.

ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę Prahoje susitarė įšaldyti 2007 m. vizų režimo supaprastinimo susitarimą, o tai reiškia, kad Rusijos turistinių vizų kaina netrukus padidės nuo 35 eurų iki 80 eurų ir visame bloke jų bus išduodama mažiau.

Jie nepasiekė visiško draudimo, kai Prancūzija, Vokietija ir Vengrija prieštaravo dėl baimės, kad tai atstums paprastus rusus.

Lenkija, kita ES šalis su Rusijos sienomis, paragino Prahoje imtis griežtesnių priemonių.

Varšuva trečiadienį atsisakė reaguoti į Baltijos šalių iniciatyvą, bet lenkų diplomatas pareiškė, kad vis tiek yra beveik visiškai uždrausta rusams išduoti naujas Lenkijos vizas.

Lenkija kiekvienu konkrečiu atveju įleisdavo nepriklausomus disidentus ir žurnalistus, taip pat gerbdavo vizas į kitas Šengeno šalis.

Tačiau naujų leidimų atvykti į studijas, sportą, šeimos lankymą, darbą ar turizmą ji neišdavė.

ES Komisija negalėjo iš karto atsakyti į „EUobserver“ klausimą, ar Baltijos šalių priemonės yra suderinamos su jų Šengeno įsipareigojimais.