Vašingtonas: 2021 m. Rugpjūčio 25 d. Tarptautinio valiutos fondo valdyba baigė IV straipsnio konsultacijas. [1] su Lietuvos Respublika.

Lietuva pandemijos metu patyrė mažiausią susitraukimą Europoje, nes jai buvo naudinga stipri ekonominė pradinė pozicija ir ryžtingas politinis atsakas. 2020 m. Gamyba sumažėjo tik 0,8 proc., Palyginti su vidutiniu 6,7 proc. Sumažėjimu euro zonoje. Mažėjant izoliavimo priemonėms, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį augimas smarkiai atsigavo, o pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant atnaujintų apribojimų, atsigavo. Poveikis užimtumui įvairiuose sektoriuose buvo nevienodas – praėjusiais metais labiausiai nukentėjo prekybos, transporto ir apgyvendinimo sektoriai, nes daugumą darbo rinkos sukrėtimų sugėrė dirbtos valandos, o ne užimtumas.

Pirmą kartą Lietuva į didelį neigiamą sukrėtimą sugebėjo reaguoti su anticikline politika, kurią sustiprino dideli sukrėtimai ekonomikai ir narystė euro zonoje. Patobulinti pagrindai, didesnė fiskalinė erdvė ir mažesnės skolinimosi išlaidos leido padidinti išlaidas darbuotojams, įmonėms ir sveikatos priežiūros sistemai remti. Finansinė parama daugiausia priklausė nuo biudžeto priemonių, skirtingai nei kitos šalys, kurios rėmėsi nebiudžetinėmis ir nebalansinėmis priemonėmis. Lietuvos bankas aktyviai sušvelnino savo anticiklinio kapitalo reikalavimus, o šalis pasinaudojo ECB skatinamąja politika.

Tikimasi, kad šiais metais produkcija viršys priešpandeminį lygį ir kitais metais-prieš pandemiją. Tikimasi, kad vidaus paklausa paskatins atsigavimą, nes sumažėjusi paklausa ir Europos lėšos padidins privatų vartojimą ir investicijas.

Vykdomosios valdybos įvertinimas [2]

Vadovai sutarė dėl darbuotojų vertinimo esmės. Jie gyrė ryžtingą valdžios institucijų politiką, kuri prisidėjo prie ekonomikos atsparumo COVID-19 pandemijos metu ir turėtų padėti sumažinti ilgalaikius ekonominius randus. Direktoriai pažymėjo, kad ekonomika yra pasirengusi stipriam atsigavimui, kurį skatina stiprūs pagrindai ir politikos erdvė, nes daugelį metų vykdoma apdairi politika ir didelės Europos Sąjungos dotacijos. Jie pabrėžė, kad reikia nuolat stebėti budrumą, atsižvelgiant į tebevykstantį neapibrėžtumą, ir tikslinę paramą ten, kur jos labiausiai reikia, kartu vykdant prioritetines reformas.

Direktoriai sutiko, kad fiskalinė politika ir toliau turėtų būti palaikoma ir orientuota į išlikusias įmones ir namų ūkius, kuriuos labiausiai paveikė pandemija. Jie rekomendavo, kad atsigaunant pažanga, parama turėtų būti panaikinta palaipsniui, lygiagrečiai susigrąžinimo tempui. Direktoriai pabrėžė, kad svarbu atstatyti buferius, kad būtų vietos socialinėms išlaidoms ir investicijoms į infrastruktūrą bei žmogiškąjį kapitalą. Jie matė naudą kuriant išsamią vidutinės trukmės fiskalinę strategiją, kuri padėtų siekti šių pastangų, apimančią mokesčių reformas ir aukštos kokybės išlaidų priemones.

Direktoriai skatino iniciatyvią fiskalinę politiką, kuri subalansuoja paramą atkūrimui ir finansų sistemos atsparumo apsaugą. Jie sutiko, kad atsiradus rizikai, ypač gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriuje, gali prireikti tolesnių makroekonominių priemonių. Atkreipdami dėmesį į „FinTech“ sektoriaus augimą, direktoriai pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti priežiūros gebėjimus ir stiprinti kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmu sistemą.

Direktoriai pabrėžė, kad svarbu įgyvendinti struktūrines reformas siekiant spręsti ilgalaikes ekonomines ir socialines problemas, įskaitant didėjantį skurdą ir regioninius skirtumus, kurie dar labiau stabdo biudžetą. Jie sutarė, kad stiprus atsigavimas ir ES lėšos suteikia galimybę paspartinti sudėtingas reformas, įskaitant švietimo, sveikatos priežiūros, klimato kaitos ir skaitmeninimo reformas. Direktoriai taip pat rekomendavo pirmenybę teikti reformoms, siekiant padidinti našumą, sumažinti demografinį spaudimą ir užtikrinti tolesnę konvergenciją su pajamų lygiu euro zonoje.