Estijos įmonių daugėja, o Lietuvos ir Latvijos įmonių mažėja, rodo naujausias tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ kasmet rengiamas 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių reitingas. Nors šiuo metu į sąrašą įtrauktų Lietuvos įmonių yra daugiau nei pusė (27), prieš metus jų buvo 28, o 2021 metais – 32. Priešingai, Estijos įmonių kasmet daugėja – pateko 17 sąrašą.Šiemet ir pernai įmonių buvo 14, o 2021 metais – 10. Latvijos įmonių skaičius vis dar kukliausias – šiemet į reitingą pateko tik 6, o ankstesniais metais po 8 įmones.

Kovos ekonomistas Vidurio ir Rytų Europos šalims Grzegorzas Siljevičius, vertindamas ekonominę aplinką, patvirtina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomiką stipriai paveikė Rusijos invazijos į Ukrainą, kurioje kaimyninė šalis pradėjo karą, padariniai. . Vartotojų ir pramonės pasitikėjimas susilpnėjo, o augančios žaliavų ir gamybos priemonių kainos ir dideli tiekimo grandinės sutrikimai infliaciją padidino iki rekordinio lygio per kelis mėnesius. Didžiausia infliacija tarp ES valstybių narių 2022 metais užfiksuota Baltijos šalyse, siekusi 19,4 proc. Metinis vidurkis Estijoje yra 18,9 proc. Lietuvoje 17,2 proc. Latvijoje. Tačiau ekonomikos atsparumas buvo gana geras, tik Estijoje 2022 metais buvo užfiksuotas -0,5 procento ekonomikos nuosmukis. Kitos Baltijos šalys sulėtėjo, tačiau jų BVP augimas siekė 3,4 proc. Latvijoje 2,4 proc. Lietuvoje. Norėdama įvertinti Baltijos šalių ekonomikų rizikingumą, „Coface“ Lietuvai ir Latvijai pateikė A4 (anglų k., sąžininga) įverčius, o Estijai – šiek tiek didesnį nei A3 (anglų k., patenkinamai).

Top 10 įmonių – 9 Lietuvos įmonės ir 1 Estijos įmonė

„Orlen Lietuva“ šiemet vėl užima pirmąją vietą Coface reitinge (1 vieta, pernai užėmė 3 vietą, jos pardavimai išaugo 2022 proc. iki 77,12 mlrd. eurų per 7,6). Antroje vietoje atsidūrė Vilniaus prekyba (pirmoje vietoje buvo pernai, o pardavimai išaugo beveik 17 proc. iki 6,4 mlrd. eurų). Šiais metais „Maxima grupė“ taip pat užėmė trečią vietą (pernai buvo antroje vietoje, o jos pardavimai išaugo beveik 15 proc. iki 5,2 mlrd. eurų). Ketvirtoje vietoje liko „Ignitis grupė“ (pernai buvo šeštoje vietoje, o jos pardavimai išaugo 133,4 proc. iki 4,4 mlrd. eurų). Penktoje vietoje šiemet – iš 20 vietos pernai pakilęs „Ignitis“, kurio pardavimai išaugo maždaug 225 proc. Iki 3,2 milijardo eurų.

Į dešimtuką patenkančios įmonės rikiuojasi taip: šeštoje vietoje – Estijos įmonė „Eesti Energia“ (iš dešimtos vietos pakilusi, pernai apyvartą padidinusi beveik 69 proc. iki 2,22 mlrd. eurų), septintoje vietoje – „ Koncernas Achemos grupė“ (iš 12 vietos pakilo, prekybos apimtis padidino beveik 83 proc. iki 2,15 mlrd. eurų). Kaip ir pernai, aštuntoje vietoje išlieka „Maxima LT“ (pardavimai išaugo beveik 13 proc. iki 1,98 mlrd. eurų). Willgrow taip pat išsaugojo devintąją sąrašo vietą (ankstesnis pavadinimas – ME Investment, jo pardavimai išaugo beveik 34 proc. iki 1,94 mlrd. eurų). Dešimtoje vietoje – „Linas Agro Group“, kuri iš septynioliktos pakilo ir jos pardavimų apimtys pernai išaugo 101 proc. Iki 1,9 milijardo eurų.

Sparčiausiai augo Estijos įmonių apyvarta, lėčiausiai – Latvijos įmonių

Iš viso 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių apyvarta pernai siekė 74 mlrd. eurų 44,3 proc. Daugiau nei 2021 metais (51,3 mlrd. eurų) bendras uždirbtas pelnas išaugo dar labiau (47,4 proc.) iki 2,78 mlrd. eurų. eurų, palyginti su 1,89 mlrd. Euro 2021

Lietuvos įmonės pernai iš viso uždirbo 51,1 mlrd. eurų apyvartą – 43 proc. Daugiau nei 2021 metais (35,7 mlrd. eurų). Bendras jų uždirbtas pelnas sumažėjo nuo 1 869 mlrd. eurų (2021 m.) iki 1,868 mlrd. eurų. Estijos listinguojamų įmonių apyvarta pernai išaugo 62 proc. Iki 15,9 mlrd. eurų, palyginti su 9,8 mlrd. eurų 2021 m. Iš viso 169,11 mln. nuostolių 2021 m. pakeitė 622,4 mln. eurų pelną 2022 m. Latvijos įmonių apyvarta pernai išaugo 20,3 proc. Iki 6,977 mlrd. eurų (2021 m. buvo 5,797 mlrd. eurų), o pelnas – 55 proc. Iki 294 milijonų eurų, palyginti su 189 milijonais eurų 2021 m

Į sąrašą įtrauktų Lietuvos įmonių pardavimų dalis siekia 69,1 proc., Estijos įmonių – beveik 21,5 proc., Latvijos įmonių – 9,4 proc. Bendras mūsų šalies įmonių generuojamas pelnas (1,868 mlrd. eurų) siekia 67,2%, Estijos – 22,4%, Latvijos – 10,6%.

Didžiausias pelnas – 555,49 mln. eurų – apdovanotas „Thermo Fisher Scientific Baltic“

Remiantis 2022 m. duomenimis, didžiausios įmonės Baltijos šalyse reitinguojamos taip: „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (554,49 mln. eurų, 12 vieta reitinge), „Ignitis grupė“ (293,4 mln. eurų, 4 vieta), „Eesti energia“ (215, 7,6 mln. eurų, 207,33 vieta), „Vilniaus Prikipa“ (2 mln. eurų, 183,87 vieta), „Latvenerjo“ (11 mln. eurų, 134,44 vieta), „Wilgro“ (9 mln. eurų, 134,44 vieta) 20, Boltas Veiklos (114,61 mln. eurų, 32 vieta), „Maxima Group“ (104,4 mln. eurų, trečia vieta), Estijos įmonė „Infortar“ (96,12 mln. eurų, 19 vieta) ir „Eesti gaas“ (95,22 mln. eurų, 23 vieta).

Estijos įmonės: 9 naujos ir didžiausios įmonės šuolis Kasperwiki Laevaomanikud ir Bolt Technology

Šių metų „Coface“ 50 geriausių Baltijos šalių įmonių reitinge savo pozicijas pagerino 5 Estijos įmonės, 3 – pablogėjo, o į sąrašą naujai pateko net 9 įmonės. Šeštoje vietoje – bendrovė „Eesti energia“ (pernai buvo dešimta, o jos pardavimai išaugo beveik 69 proc. iki 2,2 mlrd. eurų). Septyniolikta vieta atiteko „Bolt Technology“ (pernai buvo 42-oji, o jos pardavimai išaugo 152 proc. iki 1,3 mlrd. eurų). Reitingo naujokė – į 19 vietą iškart pateko bendrovė „Infortar“, per pastaruosius metus pardavimus padidinusi 155 proc. Iki 1,05 milijardo eurų. Šiemet „NG Investeeringud“ sąraše nukrito į 20 vietą, o pernai buvo 16, pardavimai išaugo 6,6%. Iki 1,04 milijardo eurų. Į sąrašą pateko ir „Eesti gaas“, pernai pardavimus padidinusi 23 procentais ir iškart užėmė 166. Iki 1,01 mlrd.

Reitinge liko kelios senos įmonės – Enefit Power (24), Tallinna Kaubamaja Grupp (30), Tallink Grupp (36), Tavid (39) ir Kasperwiki Laevaomanikud (40), o dar septynios naujos įmonės – Orlen Eesti (26) , „MM Group“ (28), „Bolt Operations“ (32), „Aqua Marina“ (45), „Olyrix“ (47), „AVH Group“ (48) ir „Alexila“ (50).

Estijos įmonių pasiektą proveržį lėmė energijos ir kuro brangimas

„Coface Baltics“ prezidentas Mindaugas Svinticas pažymi, kad iš visų trijų Baltijos šalių šiemet verta išskirti Estiją – šios šalies įmonės į reitingą pateko daugiau nei kitos.

„Tai siejama su ženkliu prekių kainų augimu 2022 m., dėl kurio išaugo daugelis energetikos ir kuro įmonių. Tik 4 iš naujai listinguojamų Estijos įmonių augo mažiau nei 40 proc., o 4 pasiekė mažesnį augimą. nei 40 procentų“. Kadangi Estija yra mažiausia Baltijos šalių rinka, kai kurios iš šių įmonių buvo didelės, bet nepakankamai didelės, kad ankstesniais metais būtų tarp 50 geriausių Baltijos šalių įmonių. Po 2022 metų dėl išaugusių žaliavų kainų įtakos minėtos įmonės pateko į geriausių 50-uką, tačiau jei kainos kris, tikėtina, kad kai kurios iš šių įmonių kitais metais sąraše nebeliks“, – teigia M. Šventickas. Iš naujokų verta paminėti „Boltt“ įmonių grupės verslą, kurio įspūdingą augimą lėmė įspūdingiausių investuotojų lėšų pritraukimas 2022 metais. Iš pradžių – daugiau nei 600 milijonų eurų, kas davė įmonei 7,4 mlrd. .. Iš trijų Baltijos šalių Estija turi labai stiprią startuolių ekosistemą – ir nė viena iš šių įmonių nepretenduoja ateityje patekti į Top 50 sąrašą.

Latvijos įmonės: augo energetikos ir kuro verslas, mažėjo mažmeninės prekybos įmonių pozicijos

Į 6 geriausių Baltijos regiono įmonių reitingą šiemet pateko tik 50 Latvijos įmonių, kurios šiame reitinge buvo ir anksčiau. Tik energetikos bendrovė „Latvenergo“ (11 vieta, pernai buvo 14 vieta, jos pardavimai išaugo beveik 2022 proc. iki 73 mlrd. eurų per 1,84) ir „Orlen Latvia“ (18 vieta, pernai buvo 1,84 vieta). 44, o pardavimų apimtis padidėjo maždaug 122) Jų požiūris pagerėjo. procentų iki 1,1 milijardo eurų). Kitų įmonių vietos reitinge krito: šiemet „Elko grupa“ atsidūrė 13 vietoje (pernai buvo 7, o pardavimų apimtys sumažėjo beveik 23 proc. iki 1,4 mlrd. eurų), 22 – 22 – „Remy „Latvija“ (buvo 15 vietoje, o pernai jos pardavimai išaugo 1,2 proc. iki 1,03 mlrd. eurų), o 25-oje – „Maxima Latvia“ (buvo 18 vietoje, jos pardavimai išaugo 6,5 proc. 975 mln. eurų) ir 49-oje vietoje – „Circle K Latvia“ (jam buvo 48 metai, jo pardavimai išaugo 35 proc. iki 623 mln. eurų).

Į geriausių darbdavių penketuką patenka tik Lietuvos įmonės

Vertinant įmones pagal sukurtų darbo vietų skaičių 2022 metams, didžiausi į reitingą įtraukti darbdaviai: „Vilniaus Prikypa“ (47 018, darbuotojų skaičius padidėjo 8 proc.), „Maxima grupė“ (38 256, sumažėjo 1 proc. , „ Welnmo“ (21 966, 12 proc. daugiau). ), „Maxima LT“ (12 006, sumažėjo 3 proc.) ir „Euroaphoteca“ (7 454, sumažėjo 102 proc.). Po to didžiausi darbdaviai reitinge yra „Maxima Latvija“ (6371, sumažėjo 7%), „IKI Lietuva“ (5876, sumažėjo 1%), „RIMI Latvija“ (5581, sumažėjo 10%). „NG Investeeringud“ (5 368, sumažėjo 3 proc.) ir „Linas Agro Group“ (5 031, padidėjo 139 proc.).

220,7 didžiausiose Baltijos šalyse pernai iš viso dirbo 50 tūkst. Darbuotojai – tai 6,25 proc. Daugiau nei 2021 (207,7 tūkst.).

Baltijos šalių ūkių būklę tiesiogiai paveiks geopolitinės rizikos ir pasaulinės prekybos pokyčiai

Apibendrindamas ekonominę situaciją J. Siljevičius pažymėjo, kad nors Baltijos šalių ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį, ją veikia nauji iššūkiai. Staigus energijos ir importuojamų gamybos priemonių kainų padidėjimas, mažėjančios namų ūkių pajamos ir mažėjančios verslo nuotaikos lemia mažesnį vartojimą ir investicijas.

„Kita vertus, ši krizė nebėra tokia skaudi kaip 2008-2009 metų finansų krizė. Nuo tada Baltijos šalys aktyviai investavo į skaitmeninimą, o tai lėmė tiesioginių užsienio investicijų augimą, ypač programavimo srityje. ir kitas IT paslaugas. Atrodo, IT sektorius nukentėjo mažiausiai“, – sako „Coface“ ekonomistas.

Ateinančiais metais Baltijos šalių ūkius ir toliau veiks pasaulinis ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas.

„Dėl demografinių pokyčių išliks įtampa darbo rinkoje, nuolat augs atlyginimai, mažės infliacija, tačiau iššūkių netrūksta ir išorinėje aplinkoje, – sako G. Siljevičius. – Vakarų Europoje, kuri yra pagrindinė eksporto kryptis, kurioje iki šiol buvo fiksuoti silpni ekonominiai rodikliai, gali pagerėti ateinančiais 2024 m. Tačiau tai savo ruožtu priklauso nuo padėties didžiausiose pasaulio ekonomikose, įskaitant JAV ir Kiniją, kurių ekonominė veikla yra ribota. „Tai lems geresnę nuotaiką ir tuo pačiu augančius ekonominius Baltijos šalių rezultatus“.

Patikslintu COVAS vertinimu, kitąmet Estijoje tikimasi pasiekti 2,7 proc. BVP augimas Latvijoje – 2,9 proc., o Lietuvoje – 3 proc.