Zhongyu Chen, CNA korespondentas

Lietuvos ir Taivano ekonominiai santykiai smarkiai pažengė į priekį ir įgavo pagreitį per metus, kai Lietuva, vykdydama ekonomikos diversifikavimo strategiją, atidarė prekybos biurą Taivane, neseniai sakė Lietuvos pareigūnas.

Biurui ruošiantis švęsti savo pirmąjį jubiliejų, Kipro naujienų agentūra kalbėjosi su Lietuvos ūkio ir inovacijų viceministru Karoliu Šimaičiu, kad sužinotų, kokius indėlius biuras įnešė iki šiol ir kokie jo prioritetai artėjant 2024-iesiems.

Žemaičio teigimu, bendradarbiaujant puslaidininkių ir lazerių srityje padaryta didelė pažanga.

„Kalbant apie bendradarbiavimą puslaidininkių srityje, norėčiau atkreipti dėmesį į Taivano kapitalo investicijų skelbimą Lietuvos įmonėms“, – sakė M. Simaitis, kalbėdamas apie Taivano pramonės technologijų tyrimų instituto (ITRI) ir Lietuvos puslaidininkių kompanijos „Teltonika“ susitarimą. 2023 m. sausio mėn.

Pagal susitarimą Taivanas padės Lietuvos technologijų įmonei pastatyti bandomąją 8 colių puslaidininkinių lustų gamybos liniją, pasak Taivano vyriausybės, taip padėdamas pamatą Lietuvos puslaidininkių plėtrai.

„Tai pirmas kartas, kai Taivanas ir Lietuva sudarė tokį susitarimą. Manau, kad tai didelis žingsnis į priekį ir Lietuvos puslaidininkių plėtrai, ir mes dėl to labai džiaugiamės”, – sakė 30-metis pareigūnas.

Kitas žingsnis į priekį – Taivano pietuose esantis Ultrafast Laser Technology tyrimų ir inovacijų centras, kurį rugsėjį kartu įkūrė pasaulinė lazerių technologijų lyderė Taivanas ir Lietuva.

Nepaisant šios pažangos, „Aš visada noriu daugiau“, – sakė Simaitis, iš dalies dėl Lietuvos visuomenės lūkesčių.

Lietuva, turinti apie 2,8 mln. gyventojų, per pastaruosius 30 metų patyrė spartų vystymąsi, sukeldama didelius lūkesčius visuomenėje dėl greitų rezultatų, priešingai nei „ilgalaikėmis“ laikomos Azijos kultūros“, – sakė Žemaitis.

Vienas iš galimų impulsų šaltinių yra 200 mln. Dalinis Fondo tikslas – teikti pirmenybę paraiškoms, kurios duoda abipusę naudą Taivanui ir Lietuvai.

Už projektą atsakingo Nacionalinio plėtros fondo (NPF) duomenimis, iš fondo buvo patvirtinti penki investiciniai projektai (du Lietuvoje, du Slovakijoje ir vienas Slovėnijoje), kurių vertė siekia apie 653 mln. Tailando dolerių (20,1 mln. JAV dolerių). . Eiti į pasimatymą.

Lietuvoje projektuose dalyvauja įmonės, besispecializuojančios skaičiavimo tikslumo ir lazerių technologijose.

Taip pat 2021 metų sausį Taivanas inicijavo 1 mlrd. JAV dolerių kredito programą, skirtą Taivano įmonių ir Lietuvos bei kaimyninių šalių įmonių bendradarbiavimo projektams remti.

Kabineto lygmens Nacionalinės plėtros tarybos duomenimis, Lietuvos saulės PV gamintoja Solitek per šią programą gavo 8 mln.

Tai, kaip buvo įkurtas investicinis fondas, lemia, kodėl Lietuva užmezgė glaudesnius ekonominius ryšius su Taivanu ir daugeliu kitų Azijos šalių.

Ji atsirado po to, kai Kinija ėmėsi baudžiamųjų priemonių Baltijos šaliai už leidimą Taivanui 2021 metais Vilniuje atidaryti atstovybę, kurios pavadinime buvo vartojamas žodis „taivanietis“.

Kinija griežtai priešinasi bet kokiems veiksmams ar vaizdiniams, leidžiantiems suprasti, kad Taivanas yra suvereni valstybė, o jos atsakomieji žingsniai, įskaitant Lietuvos eksporto į Kiniją blokavimą, sužlugdė, regis, klestinčius dvišalius prekybos santykius tam tikruose regionuose.

Tačiau Lietuva išliko tvirta savo pozicijoje, o Lietuvos prekybos biuras Taipėjuje 2022 metų lapkričio 7 dieną atvėrė duris, o jos vadovu paskirtas buvęs premjerės Ingridos Simonetti patarėjas Paulius Lukauskas.

Paklaustas, ar suaktyvėjęs Pekino atsakas nustebino Lietuvą, S. Simaitis sakė: „Bet koks ekonominis spaudimas iš bet kurios šalies nėra tai, kuo mes labai džiaugiamės“.

Tačiau jis teigė, kad ekonominis spaudimas Lietuvai nėra naujiena, nes ši Baltijos šalis yra pripratusi prie kitų šalių, tarp jų ir Rusijos, ekonominio spaudimo.

„Ar Rusija gali daryti spaudimą Lietuvai dėl energetikos? Ne, negali. Kodėl? Nes Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos.

„Tačiau manau, kad Lietuva gali nuspręsti, kokius ekonominius santykius plėtos ir su kuo. Ne kitos šalys už Lietuvą spręs”, – sakė Žemaitis, kurio pozicija panaši į daugelio šio klausimo ėmusių Lietuvos politikų poziciją. .

Jis sakė: „Kinija neturi teisės spręsti už Lietuvą, kaip ir Lietuva neturi teisės spręsti už Kiniją. Manau, kad taip veikia tarptautinės sistemos valdymas”.

Šių metų pradžioje Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucija nusprendė sudaryti komitetą, tiriantį Pekino veiksmus, kurie paveikė prekybą prekėmis ir paslaugomis su Lietuva.

„Pažiūrėsime, kaip vyks šis procesas [goes]Viceministras pridūrė, kad geriausias būdas sumažinti spaudimą yra diversifikavimas, ypač Azijoje, kur Žemaitis buvo užimtas nuo praėjusių metų, kai pradėjo eiti pareigas.

Jis sakė, kad Lietuva yra atidariusi ambasadas Pietų Korėjoje, Singapūre ir Australijoje, kur anksčiau ambasadų neturėjo. Ji taip pat siekė paskatinti prekybą su Azija, ypač su bendraminčiais partneriais, tokiais kaip Japonija, Korėja, Singapūras ir Taivanas.

„Tai yra kažkas, dėl ko dirbome aktyviau“, – sakė jis.

Paklaustas, ar bendraminčiais partneriais turėtų būti demokratinės valstybės, S. Simaitis sakė, kad demokratija, kartu su tokiomis vertybėmis kaip saviraiškos laisvė ir žmogaus teisės, Lietuvai yra esminis aspektas bendraujant su įvairiomis ekonomikomis.

Kalbant apie Lietuvos strategiją Azijoje, „labiau orientuojamės į bendraminčias demokratijas, kaip mes jas vadiname, su kuriomis daugeliu atvejų sutariame tarptautinėje arenoje, nesvarbu, ar tai būtų ES šalys, NATO, ar kitos“. „Būtent EBPO ir kitos formos yra gerbiamos pagrindinės teisės“, – sakė Žemaitis.

Jis taip pat nurodė, kad neplanuoja lankytis Kinijoje, sakydamas, kad ji nėra tarp prioritetinių šalių Lietuvos ekonomikos plėtrai.

„Mes turime ribotą laiką, turime ribotus išteklius ir turime sutelkti šiuos išteklius į šalis, kurios yra viena iš mūsų prioritetų“, – sakė jis.

Pabaiga/l.s