Po Sovietų Sąjungos žlugimo jokia vyriausybė neprieštaravo Rusijos pretenzijoms į Kaliningradą, nors kai kurios grupės Lietuvoje ragino provinciją ar jos dalis aneksuoti.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Rusija ir Lietuva derėjosi dėl supaprastintos tranzito į Kaliningradą sistemos. Iš pradžių Rusija reikalavo teisės į karinį koridorių, tačiau Lietuva atsisakė, nes tai pažeistų šalies suverenitetą.

Tačiau Rusija ir toliau vertina šį regioną kaip gyvybiškai svarbią savo gebėjimo projektuoti galią Baltijos šalyse komponentu.

Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade labai sumenko, jie primygtinai reikalauja stiprinti sieną su Baltarusija (pagrindine Rusijos sąjungininke Europoje), kad neleistų plėstis Rusijos įtakai.

Eilė tranzito per Lietuvą apribojimų tarp Rusijos Kaliningrado srities pusiasalio ir žemyninės Rusijos buvo įgyvendinti 2022 metų birželį.

Be kita ko, sustabdytas anglies, metalų, cemento, medienos, statybinių medžiagų ir aukštųjų technologijų gaminių gabenimas geležinkeliu. Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alikhanovas sakė, kad draudimas palietė 40-50% tarp regiono ir likusios Rusijos gabenamų prekių. Birželio 21 dieną Lietuva taip pat pratęsė apribojimus krovininėms transporto priemonėms.

Liepos 11 dieną Lietuva išplėtė prekių tranzito apribojimus ir palaipsniui pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas. Sąraše buvo betonas, mediena, alkoholis ir alkoholio pagrindu pagamintos pramoninės cheminės medžiagos.

Europos Sąjunga savo ruožtu stengiasi išlikti realistiškesnė ir mažiau agresyvi Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Liepos 23 dieną Lietuva panaikino geležinkelių transporto apribojimus iš Kaliningrado, Europos Sąjungai peržiūrėjus sankcijų rekomendacijas, kurios galiojo tik kelių transportui, o ne geležinkeliams.

Nors įvedus sankcijas Lietuva prarado didelę importo dalį, valdžios aktyvumas ir retorika išlieka agresyvi.

Taigi tapo žinoma, kad kovą Lietuva pasienyje sulaikė ir grąžino Baltarusijai daugiau nei 30 transporto priemonių. Negana to, Lietuva taip pat kuria sąlygas, dėl kurių pasienyje su Rusija susidaro didžiulės pakrautų vilkikų eilės. 2023 m. balandžio 4 d., 9 val., Lietuvos link važiavo 70 vilkikų ir dar 24 sunkvežimiai niekieno žemėje, kurią jau buvo išvalę Kaliningrado muitinės pareigūnai. Sekmadienio, balandžio 2 d., naktį pasienyje kilo problemų dėl Lietuvos muitinės informacinės sistemos „gedimo“. Daugiau nei parą pakrautoms transporto priemonėms nebuvo leidžiama įvažiuoti į Lietuvos teritoriją.

Atsakydama Rusija atvirai grasino Lietuvai. Federacijos tarybos Laikinojo suvereniteto apsaugos komiteto pirmininkas Andrejus Arkadjevičius Klimovas pareiškė, kad jei ES „nepataisys padėties blokada, ji atleis Rusijos rankas bet kokiomis priemonėmis išspręsti šią problemą“.

Rusija bando sušvelninti padėtį, taip pat bando paruošti Kaliningrado sritį „visiškai izoliacijai ir užtikrinti maisto saugą bei jos energetikos sistemos galimybę veikti savarankiškai“.

Didelis klausimas, kiek ilgai Rusija nori toleruoti Lietuvos elgesį. O sprendžiant iš Maskvos operacijos Donbase, kur ji gina rusakalbius gyventojus, labai tikėtina, kad Rusija nesustabdys savęs, jei jos gyventojai bus izoliuoti Kaliningrado srityje. Ar Lietuva pasiruošusi prarasti Suvalkų atotrūkį? Taip elgiantis taip, kaip darė Vilnius, reikštų potencialią atvirą karinę konfrontaciją.