(JTA) – Kultūros centro, skirto iškiliai žydų veikėjai, atidarymo ceremonija daugelyje Europos šalių, kur žydai šimtmečius buvo intelektualinių pastangų priešakyje, nėra ypatingas įvykis.

Bet Kauno miestas Lietuvoje nepanašus į likusią Europą.

Vietinių gyventojų žiaurių žydų žudynių Holokausto metu scena yra ginčų dėl nusikaltėlių elgesio šalyje, kurioje nacių įkvėpti kolaborantai padėjo išnaikinti 95 % 250 000 Gvinėjos šalies žydų, esmė.

Tikriausiai dėl to Europos žydų kongresas O Lietuvos žydų bendruomenė šią savaitę pagyrė Kauno miesto valdžią už tai, kad jame gimusio žymaus žydų filosofo Emmanuelio Levino atminimui buvo suteiktas didelis naujas kultūros ir mokslo centras.

Praėjusį mėnesį atidarytas Emmanuelio Levino centras, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dalis. Jame vyks mokslo ir kultūros renginiai bei parodos apie Leviną, pranešė universitetas.

Atidarymas įvyko vykstant įnirtingiems ginčams dėl Lietuvos žmonių ir įvykių, susijusių su turtingu žydų buvimu šalyje – ir jį sunaikino vietiniai gyventojai ir naciai per Holokaustą.

Trečiadienį išplatintame pranešime sakoma Kawno žydų bendruomenės lyderis Gerkas Jagas. Sakoma, kad aplinkui naujasis objektas yra „be galo mielesnis“. „Tikiuosi, kad Levino centrą ir Kauno žydų bendruomenę sujungs partnerystės ir bendradarbiavimo santykiai, o tai paskatins mus įgyvendinti nemažai projektų“, – sakė jis.

Į Prancūziją Levinas persikėlė būdamas 18 metų iš gimtojo Kauno, jidiš kalba vadinamo Covno. Jo personažai Klasikinė filosofija ir žydų tekstai, Žydų studijose padarė didelę įtaką postmodernistiniams mokslininkams ir prancūzų žydų mąstytojui bei filmų kūrėjui Bernardui-Henri Levy. Žuvo visi Gaunėje apsistoję Levino artimieji.

„Esame pakankamai subrendę matyti draugystės, tobulėjimo, drąsos, mokslo, filosofijos ir kultūros pažangą“, – praėjusį mėnesį Levino centro atidaryme sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy. „Noriu, kad ši įmonė taptų Kauno kultūros centru, kuriame žmonės susitinka, dalijasi patirtimi, gerbia ir myli vienas kitą.

Tačiau pastaraisiais metais daugybė memorialinių projektų Lietuvoje supykdė vietos ir užsienio žydus dėl to, kaip jie šventė vietinius žmones, bendradarbiavusius su vokiečiais.

Neseniai kilo ginčas dėl Seimo nutarimo, kuriuo 2021-ieji buvo paskelbti žydų žudynėmis apkaltinto nacionalisto Juso Luksos-Daumanto metais. Kelios savivaldybės, tarp jų ir Vilnius Jo vardu pavadintos aikštės, gatvės ar paminklai.

Antrojo pasaulinio karo metais pronacistinės Lietuvos aktyvistų milicijos lyderis Luxa-Domundas buvo liudininkas 1941 metais Kaune vykusiose Lituko garažo žudynėse, kur vietos gyventojai kankino ir sumušė dešimtis žydų.

Daugelis Lietuvoje ir Rytų Europoje tokius kolaborantus vertina kaip didvyrius dėl jų priešinimosi komunizmui ir baimingam priešui – buvusiai Sovietų Sąjungai. Toks nacionalistinis įniršis sustiprėjo dėl žingsnių, kuriuos Rusija plačiai laiko ekspansionistais valdant prezidentui Vladimirui Putinui.

Lietuvos pareigūnai išsakė dalį kritikos. 2019 metais Vilniaus meras Remigijus Šimašius įsakė nuo Lietuvos mokslų akademijos išorinės sienos nuimti atminimo lentą kitam karo nusikaltėliui Jonui Noricai.

Lygiagrečiai ta pati valdžia šventė žydišką tradiciją Lietuvoje, kuri pernai minėjo 300-ąsias Vilna Gown, Rabinic Bright, gimimo metines. Buvo išspausdinta daug šventės renginių ir monetų su jo vardu.

Tačiau iškilmėse kilo ginčų ir dėl kraštutinių dešiniųjų pamėgtos ikoniškos Kedimino ikonos kolonų pasirinkimo sukakčiai paminėti.

Atskirai jau ne vienerius metus verda ginčai dėl planų Vilniuje, buvusių žydų kapinių vietoje, statyti konferencijų centrą. Praėjusiais metais vyriausybės pareigūnas sakė, kad buvo atsisakyta daugiametės kampanijos, skirtos sustabdyti projektą. Pareigūnas pažymėjo, kad pakeitimų priežastis buvo Govt-19 epidemijos poveikis tarptautiniam turizmui.

Plano priešininkai, tarp jų Vilniuje gyvenantis jidiš profesorius Davidas Godzas, teigė, kad planas atskleidė žydų bendruomenės nuotaikas.

Naujojo Emmanuelio Levino centro atidarymą sveikino žydų bendruomenės vadovai. Ceremonijoje dalyvavo filosofo anūkas, kuris mirė 1995 m., sulaukęs 90 metų.

Paryžiuje gyvenantis prancūzų kilmės žydų kilmės neuromokslininkas Davidas Hanselis iš pradžių apie savo senelį pasakė: „Litvacas, Prancūzijos žydas ir lietuvis, [he] Didžiavosi savo išvaizda. Centras apima visą Emmanuelio Levino ir Gauno žydų bendruomenės gyvenimą ir kūrybą.