Gruodžio 8 d. Olafui Schulcui pradėjus eiti Vokietijos kanclerio pareigas, prezidentas Xi Jinpingas savo dienoraštyje pažymėjo, kad kuo greičiau su juo susisiektų. kodėl? Įtikinau jį geriausiu Kinijos sąjungininku Europoje.

Jiedu kalbėjosi praėjusį antradienį (gruodžio 21 d.), ir Xi iš dalies pasiekė savo tikslus.

„Vokietija yra pasirengusi stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Kinija švarios energijos, skaitmeninės ekonomikos ir paslaugų srityse“, – sakė Schulzas Xi. „Tikiuosi, kad ES ir Kinijos investicijų sutartis įsigalios kuo greičiau“.

Penkerius metus iš eilės Kinija buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė, kurios dvišalė apimtys 2020 m. sieks 212,1 mlrd. eurų, remiantis oficialiais Vokietijos duomenimis. Kinija taip pat yra pati svarbiausia bendroji rinka Vokietijos automobilių pramonei.

„Volkswagen“ Kinijoje parduoda daugiau automobilių nei Vokietijoje. Pirmąjį šių metų pusmetį jos pardavimas žemyne ​​ir Honkonge siekė 1,85 mln. vienetų, ty 16,2 proc. daugiau nei per tą patį 2020 m. laikotarpį.

Savo pokalbyje Xi pabrėžė šiuos dalykus. „Kinijos ir Vokietijos bendradarbiavimas visada buvo Kinijos ir ES bendradarbiavimo „pionierius”. Jis nori, kad Šulcas tęstų jo pirmtakės Angelos Merkel politiką”, – sakė jis.

Tačiau Kinijos ir Europos Sąjungos santykiai nukrito iki žemiausio lygio per 30 metų dėl nesutarimų dėl Honkongo, Sindziango ir Taivano bei Kinijos „vilko karių“ elgesio Europoje.

Šį mėnesį numatytas metinis ES ir Kinijos viršūnių susitikimas atidėtas iki kitų metų, nes nėra perspektyvos susitarti dėl žmogaus teisių, ekonomikos ir prekybos.

Gruodžio 15 d. Europos Sąjungos narė Lietuva iš Pekino atšaukė visus savo diplomatus, kuriems buvo pavesta kreiptis dėl naujos akreditacijos. Kinija pasipiktino, kai Taivanas atidarė atstovybę Lietuvos sostinėje Vilniuje. Europos Sąjunga palaikė Lietuvą ir teigė nepažeidžianti vienos Kinijos politikos.

Nuo Vilniaus sprendimo jos įmonės nebegali eksportuoti prekių į Kiniją, o Kinijos įmonės atšaukė lietuviškų gaminių užsakymus.

„Pastarieji Kinijos veiksmai prieš Lietuvą prilygsta prekybos boikotui, kuris paveiks visą Europos Sąjungą“, – teigia BDI institutas, svarbiausia Vokietijos verslo organizacija. Taip pat nukenčia importas iš Kinijos, kurio reikia Vokietijos gamyklose Lietuvoje, taip pat eksportas iš Vokietijos į Kiniją, kuriame yra lietuviškų komponentų.

Europos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jörgas Woetke teigė, kad Pekino elgesys su Lietuva yra „ryškus įspėjimas kitoms ES šalims nesivadovauti Lietuvos modeliu. Čekijos ir Slovakijos ekonomikos yra giliai integruotos į Vokietijos tiekimo grandines”.

Nors ekonominis konflikto poveikis yra ribotas, jis dar labiau pavertė viešąją ir politinę nuomonę Europoje prieš Kiniją.

Schulzas ir kiti Europos lyderiai turi nuspręsti, kaip suderinti savo didžiulius ekonominius interesus Kinijoje ir, jų nuomone, neigiamą Pekino politiką žmogaus teisių, prekybos ir dezinformacijos srityje.

Kita vertus, yra Europos Parlamentas, kuris blokavo ES ir Kinijos investicijų sutarties priėmimą Pekinui įvedus sankcijas keturiems savo nariams. Jame teigiama, kad sankcijų panaikinimas yra būtina patvirtinimo sąlyga. Didelė visuomenės dalis, Taivanui simpatizuojantys politikai, žmogaus teisių ir pilietinių teisių organizacijos yra priešiškai nusiteikę Pekinui.

Kitoje pusėje yra galingos įmonės, tokios kaip „Volkswagen“, investavusios į Kiniją milijardus dolerių.

„Būtų labai pražūtinga, jei Vokietija ar Europos Sąjunga atsiskirtų nuo Kinijos“, – sakė „Volkswagen“ generalinis direktorius Herbertas Diesas. „Mums reikia daugiau bendradarbiavimo ir buvimo Kinijoje, o ne mažiau. Anksčiau šį mėnesį Diessas dalyvavo virtualiame dialoge Pasaulinės generalinių direktorių tarybos aukščiausiojo lygio susitikime su premjeru Li Keqiangu ir maždaug 30 kitų pasaulinių vadovų.

„Iš politinės pusės mums reikia bendradarbiavimo, dialogo, tarptautinio bendradarbiavimo ir ekonominių santykių plėtros“, – sakė jis.

„Vokietijos įmonės, tokios kaip „Volkswagen“, „Audi“, BMW, „Daimler“, „Siemens“, „Bosch“ ir „Adidas“, Kinijoje tapo populiariomis pavadinimais“, – praėjusią savaitę straipsnyje rašė „China Daily“ ES biuro vadovas Chen Weihua.

„Kinijos ir Vokietijos bendradarbiavimas buvo naudingas ne tik dviem šalims, bet ir visam pasauliui, nes padėjo kurti darbo vietas, paskatinti jų ekonomiką ir atgaivinti pasaulinę ekonomiką, atsižvelgiant į labai integruotas pasaulines tiekimo grandines.

Vokietija ir Prancūzija yra Europos Sąjungos varikliai ir turi stipriausius balsus Kinijos politikoje. Olafas Schultzas turi daug nuveikti, kad išspręstų šiuos konkuruojančius interesus.

— Susisiekite su mumis adresu [email protected]