„Kai matau, kuo tapo Vytauto Didžiojo universitetas, tikrai širdžiai miela matyti, kad mūsų vizija dėl jo atkūrimo išsipildė. Nors specialistų paklausa yra nemaža, dar svarbiau, kad šie asmenys gebėtų prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir suvoktų, kokį svarbų vaidmenį valstybės ir tautos gyvenime atlieka universitetai. Taigi grįžęs į Lietuvą maniau, kad labai svarbu, kad universitetas, 50 metų nepritaikęs sovietinei santvarkai, išsiskirtų.
1989 metais atkurto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pirmasis išrinktas rektorius prof. Alkirtas Avigenes pažymi.
Jo pastangomis VDU tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, į savo studijas įtraukusiu laisvųjų menų (arts liberals) principus, suteikiančius galimybę įgyti visapusišką išsilavinimą.
Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) JAV profesorius. „Avigenis“ veikia trisdešimt metų ir kasmet sulaukia daugiau nei 100 000 paraiškų. Dirbdamas UCLA jis sukūrė gedimams atsparią kompiuterio architektūrą, kuri dabar plačiai naudojama visame pasaulyje.
Tarptautiniu mastu žinomas mokslininkas profesorius, besiremiantis Harvardo universiteto, kitos prestižinės Amerikos aukštosios mokyklos, tyrimų metodika. Avigienis nusprendė įgyvendinti VDU, suteikdamas studentams laisvę rinktis studijų dalykus, organizuoti savo tvarkaraščius ir savęs neriboti. Tik pagyrimai, mokykitės užsienio kalbų ir rinkitės studijuoti įvairius dalykus nuo filosofijos ir biologijos iki psichologijos ir medijų menų.
Keičiasi specializacijos – ugdyti mąstančius žmones itin svarbu
“Pabandykime įkurti Lietuvoje universitetą, kurio pagrindinis tikslas – ugdyti mąstančius, savarankiškus, pasaulį suprantančius asmenis, kuriame konkrečios specialybės tampa mažiau svarbios. Juk šios specialybės keisis, juolab kad dabar žmonės gyvena ilgiau. Todėl ir nusprendžiau pristatyti tokį projektą. Kitas sprendimas – Lietuvoje ieškoti jaunų, talentingų mokslininkų, kurie dar nebuvo asimiliuoti į sovietinę sistemą.“ — pastangas atkuriant VDU prisimena profesorius Alkirdas Avigenis.
UCLA ir VDU profesorius emeritas pažymi, kad laisvųjų menų supratimas evoliucionavo per du tūkstančius metų, tačiau jo esmė išlieka ta pati: toks išsilavinimas padeda suprasti, kas žmonijai yra svarbiausia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo individualios specialybės. Paruoškite juos ateities iššūkiams ir karjerai, kurių dar nėra.
Pasak VDU profesoriaus emerito, rektoriaus pareigos jam paliko pačius linksmiausius prisiminimus – ne tik dėl darbo su labai entuziastingais kolegomis, bet ir dėl didelio studentų noro mokytis bei viskam smalsumo.
„Malonu prisiminti entuziazmą, dėl kurio dirbome. Mokslo vicekancleris prof. Kartu su Vytautu Kaminsku kartais išbūdavome iki vidurnakčio, planuodavome tolesnę programų plėtrą ir galvodavome, ką daryti toliau. Universitetą pradėjome su 177 pirmakursiais, atrinktais iš 805 stojančiųjų. Beveik visus juos pažinau asmeniškai. Didelis mokinių susidomėjimas viskuo mane labai pakėlė. Menų liberalai padarė savo studijas įdomesnes.
Prof. Avigenis aiškina, kad laisvųjų menų studijų teikiama įvairovė patraukia jaunų žmonių pomėgius ir padeda atrasti tai, kas jiems atrodo įdomiausia, o ne apriboja juos siauromis specializuotų dalykų ribomis.
VDU yra pavyzdys kitiems Lietuvos universitetams
Profesorius pabrėžia, kad šiandien VDU taikomas studijų modelis yra geras pavyzdys kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms.
Universitetai gali stebėti, kaip veikia VDU modelis – tikiu, kad jie pripažins tokio fondo studentams poreikį. Technologijos ir sveikatos mokslai yra labai specifinės sritys; Tačiau suteikus studentams galimybę studijuoti tokius dalykus kaip filosofija ar muzika, jie neabejotinai taps geresniais gydytojais ir mokslininkais.
Profesorius Avigenesas pažymi.
“Tikiuosi, kad VDU taps pavyzdžiu kitiems universitetams, skatins juos priimti tai, kas jiems tinka. Itin svarbu, kad visi Lietuvos universitetai siektų ugdyti talentingus, protingus, nebijančius žengti į politiką asmenybes – kaip ir visame pasaulyje, aukštasis mokslas priklauso nuo valdžios.Jis nurodė, remdamasis Kalifornijos universitetu Los Andžele (UCLA).
Autonominio universiteto pavyzdys – UCLA prižiūri ne ministerija, o Regentų taryba, kurią sudaro 26 atsidavę kaliforniečiai iš įvairių departamentų, įskaitant Kalifornijos gubernatorių ir švietimo sekretorių. Ir atvirkščiai, kai kuriose srityse VDU lenkia UCLA – pavyzdžiui, siūlo galimybę mokytis iki 30 užsienio kalbų.
Jis gyrė ne tik VDU, bet ir Lietuvą bei jos mokslininkus, kuriuos dažnai sutinka įvairiose pasaulio konferencijose – net tvarko specialų sąrašą su jų pavardėmis. Tarp šių perspektyvių mokslininkų yra ir paties Avigeneso sūnus Audris, UCLA fizikinės chemijos gydytojas, bendraujantis su Vokietijoje, Kanadoje ir Japonijoje gyvenančiais savo srities žinovais lietuviais.
“Mane stebina, kaip įspūdingai jauniems lietuviams sekasi pasaulinėje arenoje, nes tai byloja apie šalies pažangą. Mūsų studentai yra tikrai subrendę ir puikiai dirba mokslo bendruomenėje. Linkiu jiems greitai sugrįžti į Lietuvą. Turėtume paskatinti juos dažniau lankytis arba vadovauti jaunimo grupėms, ypač doktorantams.“ – įsitikinęs informatikas.
Universitetai vis tiek turėtų būti atviri
Patardamas jauniems žmonėms, vis dar sprendžiantiems, kur studijuoti, profesorius Avigenis pabrėžia, kad svarbu pasirinkti sritį, kuri juos domina, o ne tai, ką siūlo jų tėvai.
VDU suteikia galimybę būsimiems studentams iš anksto susipažinti su universitetu, leidžiančiu iš pirmų lūpų pamatyti, kaip vyksta studijos ir kokios sąlygos siūlomos.
Profesorius ragina universiteto darbuotojus pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis bendradarbiauti su užsienio universitetų dėstytojais ir darbuotojais. Tačiau ne mažiau svarbu palaikyti ryšius ir būti atviresniems Lietuvos viduje.
“Amerikoje praktikavome siųsti savo geriausius doktorantus į kitus universitetus, o mainais jie mus siuntė. Jei geriausius doktorantus mainysime su Vilniaus universitetu, tai bus naudinga abiem institucijoms. Tačiau tai reikalauja koregavimo. Man ypač nepatiko valstybės finansuojamų vietų klausimas, kur universitetai buvo priversti slėpti savo paslaptis ir likti kuo izoliuoti. Dalindamiesi savo talentingiausiais tyrinėtojais, turime tobulinti vieni kitus.“ – pabrėžia pirmasis išrinktas atkurto VDU rektorius.
Lietuva – kaip rojus
UCLA profesorius emeritas dabar kaip niekad daug laiko praleidžia Lietuvoje, nes jam patinka čia būti.
Pagalvojau: „Amerika per didelė, todėl nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Anksčiau čia praleisdavau pusę laiko; Dabar planuoju išleisti du trečdalius. Pasakyk man, kaip aš nenorėjau čia būti? Kai grįžtu į gimtąjį Kauną ar Anyitsią, jaučiuosi lyg grįžęs į kažkokį rojų.,
Prof. Avigenis dalijasi besimėgaujantis Lietuvos gamtos grožiu ir gyvenantis šalia VDU Botanikos sodo.
Būdamas Lietuvoje, profesorius Avigeneis dažnai susitinka su senais draugais ir pažįstamais, tarp kurių yra buvęs prezidentas Valtas Adamkus, jo universiteto bičiulis, studijavęs Amerikoje.
“Smagiausia buvo tai, kad diskutavome – savo studentiškus metus ir kaip mums buvo smagu: jautėmės stipresni už amerikiečių studentus. Ištvėrę karą ir išgyvenę perkėlimo stovyklas, tikėjome, kad supratome pasaulį giliau nei mūsų kolegos amerikiečiai.“, – prisiminė profesorius.
Profesorius pasidalijo mintimis apie universiteto rektoriaus reikalaujamas savybes. Avigenis pabrėžia, kad sėkmingas rektorius turėtų tobulinti mokslinius ir ekonominius universiteto aspektus. Todėl labai pageidautina, kad jis dirbtų sėkmingoje rektoriaus komandoje ir šią patirtį pritaikytų naujam darbui.
Ko reikia Lietuvos aukštajam mokslui tobulinti?
Paklaustas, koks šiandien yra svarbiausias Lietuvos aukštųjų mokyklų uždavinys, profesorius nedvejodamas atsakė – būtina atkurti akademinę autonomiją, įteisintą Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 12 d. priimtu Pirmuoju Aukštojo mokslo ir mokslo įstatymu. . Vietoje sovietinės ministerijos aukštajam mokslui tvarkyti buvo įkurta mokslininkų išrinkta Lietuvos mokslo taryba.
“Deja, per kelerius metus taryba buvo pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuriai per 33 metus buvo 15 ministrų. Jis pakeitė komunistų partijos ministrą, 11 kartų pakeisdamas ministrų partinę priklausomybę. Nė vienas iš šių ministrų neturėjo Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos universiteto daktaro laipsnio, todėl jų ribota patirtis ribojo tai, ką jie ir jų komandos galėtų prisidėti prie Lietuvos aukštojo mokslo.“ – aiškina profesorius Avigenesas.
Jis teigia, kad aukštųjų mokyklų autonomija leistų į tarybą kviesti iškilius mokslininkus iš užsienio universitetų.
“Ji apima tiek lietuvius, tiek kitų Lietuvai draugiškų šalių piliečius. Tik tokia mokslo taryba gali pakelti išsilavinimo lygį Lietuvos universitetuose, lyginant su geriausiomis Europos aukštojo mokslo institucijomis. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai bus padaryta per ateinantį dešimtmetį,” VDU emeritas profesorius Viltis.
Teminė nuotrauka: prof. Alkirtas Avigenesas. © Jonas Petronis
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.
