Buvęs ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antrajame ture susitiks vasario 11 d.

Suomijos centro dešiniosios partijos „Nacionalinė koalicija“ atstovas Alexanderis Stubbas laimėjo pirmąjį šalies prezidento rinkimų turą ir po dviejų savaičių vykstančiame antrajame ture susikirs su Pekka Haavisto iš liberalių žaliųjų.

Suskaičiavus visus sekmadienio rinkimų balsus, Stubbas surinko 27,2 proc., trečias Haavisto – 25,8 proc., o trečioje vietoje liko nacionalistas Jossi Hala-aho su 19 proc. Dalyvavo 71,5 proc.

Du geriausi pateks į galutinį antrąjį turą vasario 11 d.

Suomija renka naują prezidentą, vadovausiantį šaliai, eidamas naują vaidmenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), po to, kai atsisakė dešimtmečius trukusio neprisijungimo prie Vakarų gynybos aljanso po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Žinote, mes patekome į finalą, bet konkursas tik prasideda“, – rėmėjams sakė buvęs ministras pirmininkas Staubas.

Jo varžovas antrajame ture – buvęs užsienio reikalų ministras HaavistoJis yra žmogaus teisių gynėjas ir taip pat dirbo taikos derybininku.

Išrinktas Haavisto taptų pirmuoju atvirai gėjumi Suomijos prezidentu.

„Mūsų misija dabar yra pasiekti tuos, kurių kandidatas nepateko į antrąjį turą“, – sakė Haavisto savo rėmėjams.

Karas Ukrainoje

Suomijos prezidento vaidmuo – vadovauti užsienio ir saugumo politikai glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausybe, atstovauti šaliai NATO susitikimuose ir eiti Suomijos gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas.

Visi trys pagrindiniai kandidatai buvo Ukrainos šalininkai ir ragino imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją.

„Užsienio politikos patirtis gali būti tai, ko žmonės ieško, atsižvelgiant į du kandidatus, kurie pateks į kitą turą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tamperės universiteto politinių tyrimų direktorė Hanna Ojanen, kai paaiškėjo rezultatai.

Per savo rinkimų kampanijas tiek Stubbas, tiek Haavisto orientavosi į politinį centrą, o Hala Aho išlaikė savo dešiniojo sparno konservatyvų įvaizdį.

Daugeliui suomių nacionalistas Hala Aahu yra skaldanti figūra, pritraukianti ištikimus šalininkus ir galingus priešininkus.

Helsinkyje 26 metų Lena Bukša, viena iš pažangių rinkėjų, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad balsuoti rinkimuose buvo ypač svarbu dėl karo Ukrainoje ir jo sukurtos sudėtingos padėties.

Buksa sakė, kad Stubbas, kurį suomiai laiko proeuropietišku globalistu, šiuo metu yra tinkamas asmuo vadovauti šalies užsienio politikai.

„Balsavau už Alexanderį Stubbą, nes manau, kad jam puikiai sekasi bendrauti su kitomis šalimis ir jis palaiko gerus santykius su žmonėmis už Suomijos ribų“, – sakė Buksa, sekmadienį išėjusi su savo vaiku drauge balsuoti.

Tačiau 22 metų mechanikos inžinerijos studentas Jiri Markkinenas turi kitokį požiūrį.

„Nemanau [Stubb] „Jis bus labai geras prezidentas, nes atrodo, kad jis nenori atstovauti žmonėms, jis nori atstovauti sau“, – „Reuters“ sakė Markkinenas ir pridūrė, kad iš anksto balsavo už Haavisto.

Jis pridūrė: „Jis turi patirties užsienio politikoje ir yra žinomas dėl savo protingo elgesio, kitaip nei kai kurie kiti kandidatai“.

Rinkėjas Hannu Cosetti naujienų agentūrai AFP sakė, kad šaliai reikia prezidento, kuris būtų „vadovaujantis“ ir „žmogiškas“.

„Žinoma, prireikus jis turi būti griežtas“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais Suomijai įstojus į NATO, Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 kilometrų (830 mylių) sausumos sieną, pagrasino imtis „atsakomųjų priemonių“.

Gruodį Suomija uždarė sieną su Rusija, reaguodama į didėjantį migrantų skaičių. Maskva atmetė Suomijos kaltinimus, kad ji ten siunčia migrantus.

Suomijos siena yra ES išorinė siena rytuose ir yra NATO šiaurės rytų flangas.

Naujasis Suomijos prezidentas pakeis dabartinį 75 metų prezidentą Sauli Niinistö, kuris turi atsistatydinti po dviejų šešerių metų kadencijos.

„Putino šnabždesio“ pravardę jis pelnė savo kadencijos metu už vaidmenį palaikant glaudžius ryšius su Rusija, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis Suomijos prezidentų vaidmuo.