Pasak valdybos nario Gedimino Šimkaus, Europos centrinis bankas turėtų ir toliau didinti palūkanų normas pusės punkto žingsneliais, nes darbuotojai užsitikrins didesnį atlyginimą, o infliacijos spaudimas išlieka stiprus.

Labiausiai skaitoma iš Bloomberg

Lietuvos centrinio banko vadovas interviu Vilniuje teigė, kad nėra priežasčių nukrypti nuo ECB gruodį nustatyto kurso stulpelio – net ir esant rekordinėms energijos kainoms ir bendrai infliacijai. Jo teigimu, pinigų griežtinimas gali nesibaigti anksčiau nei vasara.

„Pagrindinė infliacija išlieka stipri ir rodo, kad kova su infliacija toli gražu nesibaigė“, – antradienį sakė D. Šimkus. „Yra rimtas argumentas, kad reikia laikytis būsimų susitikimų 50 bazinių punktų žingsniais. Mano nuomone, šie 50 bazinių punktų žingsniai turėtų būti laikomi vienareikšmiškai.

Šios pastabos yra naujausios vykstančiose diskusijose apie tai, ar kainų spaudimo mažinimas netrukus pateisins mažesnius palūkanų kėlimus. Antras iš eilės pusės punkto padidinimas per kitos savaitės posėdį, atrodo, yra įvykdytas sandoris, todėl indėlių palūkanų norma padidėjo iki 2,5%. Tačiau be to, santykinė vienybė, kurią pareigūnai parodė per 250 bazinių punktų sugriežtinimą, greičiausiai bus išbandyta.

Laipsniškesnio požiūrio šalininkai yra italas Ignazio Fiesco ir graikietis Yiannis Stournaras, pastarasis nurodo euro zonos ekonomikos silpnumą kaip pagrindą tolesniam atsargumui.

ECB Vykdomosios tarybos narys Fabio Panetta antradienį paskelbtose pastabose Handelsblatt sakė, kad naujos kovo mėnesio prognozės pareikalaus iš naujo įvertinti situaciją.

Tačiau tokie vanagai kaip Smkus pastaruoju metu buvo aukštesni. Nyderlandų centrinio banko vadovas Claesas Nottas remia keletą didesnių žingsnių infliacijai kontroliuoti, o Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis sutinka, kad reikia imtis daugiau veiksmų. Prezidentė Christine Lagarde pažadėjo, kad ECB „laikys kursą“, nes skolinimosi išlaidos pasieks ribojantį lygį.

Istorija tęsiasi

Šimkus kaip pagrindinę nuolatinio didelio kainų augimo priežastį įvardijo didesnius atlyginimus, sakydamas, kad tam reikės politinio atsako. Euro zonos darbuotojai padidino darbo užmokesčio poreikius, nes infliacija smogia pajamas, o įtemptos darbo rinkos gerina jų derybines pozicijas.

„Didėja spaudimas atlyginimų augimui – tikiuosi, kad atlyginimų augimas viršys istorinius vidurkius euro zonoje“, – sakė jis. „Tai kažkas, kas nutinka ir į ką turime atsižvelgti, nes tai daro įtaką pagrindinei infliacijai“.

Regiono ekonominės perspektyvos pastarosiomis savaitėmis pagerėjo iš dalies dėl sumažėjusių gamtinių dujų kainų esant šiltiems žiemos orams ir gerai aprūpintų saugyklų. Tačiau D. Šimkus perspėjo, kad kai kurios praėjusių metų karių antplūdžio, kilusio dėl karo Ukrainoje, padarinių dar laukia.

„Dujų kainų augimas gali ne iki galo atsispindėti vartojimo prekėse“, – sakė jis. Nepaisant pastarojo meto nuosmukio, dabartinės rinkos kainos yra „daug aukštesnės nei anksčiau“.

Investuotojai lažinasi, kad Europos centrinis bankas maždaug metų viduryje padidins bazinę palūkanų normą iki 3,50%. Šimkaus teigimu, kol kas dar anksti pasakyti, kur bus pikas, o „pasiekti iki vasaros gali būti mažai tikėtina“.

„Man aišku, kad dabartinė ekonominė aplinka reikalauja, kad būsimuose susitikimuose padidintume 50 bazinių punktų“, – sakė jis. „Kai persikelsime į kitą vasarą ar rudenį, turime palaukti ir pamatyti.

Jis sakė, kad palūkanų mažinimas šiais metais – ko tikisi kai kurie ekonomistai – „nelabai tikėtinas“.

– Grego Ritchie pagalba.

(Šeštoje pastraipoje pateikti ECB „Panetta“ atnaujinimai.)

Labiausiai skaitoma iš Bloomberg Businessweek

© 2023 Bloomberg LP