Liepos 1 d. Lietuvos energetikos ministras Dainius Krevis lankėsi Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje (vienintelėje naftos perdirbimo gamykloje Baltijos šalyse; visiškai priklauso Lenkijos naftos ir gamtinių dujų bendrovei „PKN ORLEN“), kur susitiko su ORLEN vadovybe. Šalys pasirašė ketinimų protokolą, patvirtindami savo pasirengimą bendradarbiauti vykdant planuojamą investicinį projektą „žemyn per statinę“ naftos perdirbimo gamyklos viduje (tikimasi, kad tai bus didžiausia tokia investicija Lietuvos istorijoje) (Orlenlietuva.lt, Liepos 1 d.). Be to, tą pačią dieną ministras Kreivys pritarė idėjai sukurti bendras tarpvalstybines jūroje esančias vėjo jėgaines tarp Lietuvos ir Lenkijos (15 minučių, Liepos 1 d.). Tokios iniciatyvos ir tikslai rodo, kad Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas energetikos srityje vyksta gerai, o abi šalys vis dar ieško naujų dvišalės sektorinės partnerystės sričių.

Lenkija ir Lietuva jau dalyvauja keliuose tarpvalstybiniuose energetikos projektuose. Akivaizdžiausios yra naujos jungtys. Pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai Lenkijoje ir Lietuvoje (atitinkamai „GAZ-SYSTEM“ ir „Amber Grid“) šiuo metu tiesia „Lenkijos ir Lietuvos dujų sujungimo vamzdyną“ (GIPL), kurį planuojama baigti vėliausiai iki 2022 m. (Dujų sistema.pl, žiūrėta liepos 7 d.). Baigus GIPL, Lietuva per metus tieks maždaug 2,4 mlrd. Kubinių metrų dujų (bcm / a) ir Lenkijai – apie 1,9 mlrd. M3 / a. Svarbiausia, kad sujungimo infrastruktūra galutinai integruos Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkas su Vidurio ir Rytų Europos rinkomis. Antra, elektros perdavimo sistemos operatoriai iš kaimyninių Baltijos šalių (PSE Lenkijoje ir „Litgrid“ Lietuvoje) neseniai priėmė galutinius investicinius sprendimus suteikti naują elektros tinklų sujungimą tarp jų „Harmony Link“ povandeninio kabelio jungtimi (Harmonylink.eu, Gegužės 31 d.). Parengiamieji darbai šiuo metu vyksta pačiame įkarštyje, o projektas oficialiai užsakytas 2025 m. Tikimasi, kad abi šalys padarys viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta bet kokio vėlavimo, nes fizinis ryšys yra skirtas Baltijos šalių dezsinchronizavimui nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemas ir sinchronizavimą su „Central Europe Europe“ (tai taip pat įvyks iki 2025 m. pabaigos).

Pirmiau minėti dideli infrastruktūros projektai tikrai padidins abiejų šalių energetinį saugumą ir padės integruoti jų regionines rinkas; Tačiau tai palengvins ir dabartinį verslo bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos energetikos bendrovių. Pavyzdžiui, didžiausia Lenkijos dujų bendrovė „PGNiG“ (nuo 2020 m.) Yra vienintelė suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginio vartotoja Lietuvoje (įmonė užsakė visus pajėgumus iki 2025 m. Balandžio mėn.)Pgnig.pl, 2019 m. Lapkričio 29 d.), Tačiau nė viena Lenkijos įmonė dar neturėjo naudos iš gamyklos pakartotinio dujinimo pajėgumų. Ši dabartinė padėtis turėtų greitai pasikeisti, atsižvelgiant į galimybę 2022 m. Pradėti eksploatuoti GIPL dujotiekį ir numatyti staigų gamtinių dujų paklausos padidėjimą Lenkijoje ateinančiais metais. Tiesą sakant, per 10 metų Lenkijos gamtinių dujų suvartojimas gali padidėti 50 procentų (Dujų sistema.plBalandžio 4 d.). Lietuvos valstybinis „Ignitis“ šių metų pradžioje jau paskelbė, kad siekia pradėti dujų tiekimą Lenkijai per GIPL (Lrt.lt, Kovo 2 d.). Be to, Lietuvos energetikos ministerija taip pat atskleidė, kad vyksta diskusijos dėl nacionalinės SGD elektrinės panaudojimo siūlomai naujai Lenkijos dujų elektrinei Ostróka tiekti (ji turėtų veikti iki 2024 m. Pabaigos). Pasak Lietuvos energetikos ministro Kreivio, lenkai gali rezervuoti iki trečdalio dujų dujomis dujinimo pajėgumų (Lrt.ltSausio 21 d.).

Bent trys pagrindiniai pokyčiai ar tendencijos rodo, kad Lenkijos ir Lietuvos energetikos bendradarbiavimas greičiausiai gilės. Visų pirma, abi šalys turi panašų požiūrį į pageidaujamą regioninio saugumo architektūros formą, taip pat ir dėl tiekimo saugumo. Kol šiuo klausimu nebuvo apvažiavimo (pavyzdžiui, liepą Lenkijos žiniasklaida spėliojo apie Varšuvos poziciją dėl Lenkijos privačios bendrovės ZE-PAK ir Vengrijos MVM planų apsvarstyti investicijas į Rusijos atominę elektrinę netoli Kaliningrado , kurį iškart pažymėjo Lietuvos pareigūnai –Delfi.ltLiepos 5 d.), Dvišalis bendradarbiavimas turi būti tęsiamas. Antra, atrodo, kad Varšuva ir Vilnius sugebėjo veiksmingai atskirti galimus ginčo taškus dvišaliuose santykiuose (pvz., Lenkų tautinės mažumos statusą Lietuvoje) nuo įtakos jų abipusiam norui imtis bendradarbiavimo energetikos sektoriuje. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – nuolatinė Aleksandro Lukašenkos režimo izoliacija Baltarusijoje tik dar labiau padidina Lenkijos ir Lietuvos partnerystės jausmą. Pavyzdžiui, dvišalė dujų rinkos integracija galėtų padėti sušvelninti riziką, kuri gali kilti dėl hipotetinio Baltarusijos scenarijaus, kuris sutrikdo gamtinių dujų transportavimą. Be to, bendradarbiavimas tarp Lenkijos PKN ORLEN ir „Klaipėdos naftos“ (naftos perkrovimo stoties savininko) Lietuvoje sušvelnina neigiamą Baltarusijos naftos produktų išvežimo iš Klaipdos uosto 2021 m. Pirmąjį ketvirtį ekonominius padarinius (žr. Vasario 10 d. EDM). . ). Taigi paskatos Lenkijai ir Lietuvai „išlikti kurso“, kalbant apie bendradarbiavimą energetikos srityje, yra stiprios.