Linas Jegelevičius

Paskutinė metų savaitė Lietuvoje atnešė prieštaringų naujienų – vienos džiugios, kitos nelabai, o su mintimis formuoti karinį dalinį pokyčiai palietė ir Klaipėdos mokyklą.

Lietuvoje nustatytas 471 naujas COVID-19 atvejis, viena mirtis

Ketvirtadienį, gruodžio 29 d., Lietuvoje užregistruotas 471 naujas koronaviruso susirgimas ir viena mirtis nuo COVID-19, penktadienį, gruodžio 30 d., pranešė šalies visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Iš naujų atvejų 340 buvo pirminiai, 120 antriniai ir vienuolika tretinių. Šiuo metu dėl COVID-19 hospitalizuojamų pacientų skaičius siekia 155, įskaitant devynis ICU pacientus. Pirminės infekcijos dažnis per 14 dienų išaugo iki 174,2 atvejo 100 000 žmonių, o septynių dienų teigiamų testų procentas – iki 15,3 proc. Kasdienis naujų koronaviruso atvejų skaičius nesiekia vasario pradžioje pasiekto piko – daugiau nei 14 000. Daugiau nei 1,2 milijono žmonių Lietuvoje bent kartą buvo užsikrėtę COVID-19.

«į Lietuvą» Lietuvos partija užima pirmąją vietą

Gruodžio 30 d., penktadienį, paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad opozicinė Demokratų sąjunga už Lietuvą atsidūrė šalies politinių partijų reitingų viršūnėje ir į antrąją vietą nustūmė ankstesnę lyderę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Neseniai vykusioje apklausoje apie 12,5 procento apklaustųjų teigė, kad balsuotų už buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą „Lietuvą“, jei kitą sekmadienį vyktų visuotiniai rinkimai, o spalį taip teigė 11,6 procento. Antroje vietoje liko LSDP su 10,7 proc., 2 procentiniais punktais mažiau nei spalį 12,7 proc. Trečioje vietoje liko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija, vadovaujama užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, kuriai pritarė 11,3-8,1 proc. Taip pat sąraše yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų asociacija su 7,5 proc. (8,9 proc. spalį), Liberalų sąjūdis, priklausantis valdančiajai koalicijai, su 6,3 proc. (5,4 proc. spalį), opozicinė Laisvės ir teisingumo partija su 5,7 proc. (5,8 proc.) ir valdančioji Laisvės partija su 2,5 proc.(2,7 proc.).

Monopolį prižiūrinti organizacija NT agentūroms skyrė beveik 1 milijono eurų baudą

Lietuvos konkurencijos taryba gruodžio 29 dieną paskelbė, kad Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNDAA) ir 39 jos nariams skyrė 969 000 eurų baudą už tai, kad susitarė neprašyti vieni iš kitų klientų ir brokerių. Toks susitarimas apribojo konkurenciją ir pažeidė konkurencijos teisę bei Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, rašoma sargybinio pranešime spaudai. Asociacija buvo nubausta 4500 eurų bauda, ​​o didžiausios baudos skirtos šioms trims agentūroms: „Ober-Haus Nekhlojamas turtas“ (450 600) eurų, „Inreal“ (124 700 eurų), „Capital Realty“ (69 900).

Žvalgybos ombudsmeno įstatymas pagal Konstituciją

Įstatymų leidėjai turi įgaliojimus steigti nepriklausomus specializuotus sargybinius, Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, gruodžio 29 d., nusprendė, kad pernai parlamento sukurtas Žvalgybos skundų komitetas nepažeidžia Seimo kontrolierių teisių nagrinėti skundus. Teismo vertinimu, žvalgybos ir kontržvalgybos įstaigų bei jų pareigūnų veikla turėtų būti kontroliuojama, o atsižvelgdamas į jų veiklos neviešumą, prireikus Parlamentas gali steigti nepriklausomą specialią kontrolės instituciją. Teismas taip pat nurodė, kad Parlamentas turi teisę apibrėžti SEAMAS ombudsmenų įgaliojimus. Konstitucinis Teismas savo nutarime kaip netoleruotiną apibūdino situaciją, kai žvalgybos agentūrų veiklos nekontroliuoja nepriklausoma priežiūros institucija, nes funkcija buvo atimta iš Seimo kontrolierių, o nauja tarnyba dar neveikė.

Kabinetas atmeta pasiūlymą dėl mokesčių už elektrą, dujas religinėms bendruomenėms

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį, gruodžio 29 d., atmetė frakcijos parlamentarų siūlymą religinėms bendruomenėms taikyti tokius pačius elektros ir dujų tarifus kaip buitiniams vartotojams. Vyriausybės nuomonė dėl siūlomų Elektros ir Gamtinių dujų įstatymo pataisų bus teikiama Seime. Pataisos leis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms už elektros energijos pirkimą savo narių reikmėms ir religinėms patalpoms taikyti buitiniams vartotojams lygiaverčius elektros ir dujų tarifus. Iniciatoriai teigia, kad taip siekiama sumažinti elektros ir dujų sąnaudas religinėms bendruomenėms ir asociacijoms, kurioms pagal galiojančius įstatymus netaikomos jokios elektros tarifo lengvatos. Tačiau Energetikos ministerija teigia, kad siūlomos pataisos yra plačiai taikomos ir neapibrėžtos, o religinių bendruomenių ir bendrijų reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti.

Centrinis bankas per kolekcinę valiutą surinko 307 000 eurų Ukrainai

Lietuvos bankas trečiadienį, gruodžio 28 d., paskelbė, kad Ukrainai surinko daugiau nei 307 000 eurų, pardavęs dešimties eurų sidabrinę kolekcinę monetą, skirtą karo nuniokotos šalies kovai už nepriklausomybę. Centrinis bankas pranešė, kad pardavė 4 391 monetą iš 5 000 monetų. Bendra monetos kaina – 96,8 euro, iš kurių 70 eurų skirta Ukrainai paremti. Iš viso į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą buvo pervesta 307 370 eurų humanitarinei pagalbai, teigiama pranešime spaudai. Monetą sukūrė ukrainiečių menininkė Svitlana Matvijenko. Monetos averso centre – siuvinėti, stilizuoti herbo simboliai: Lietuvos vitis ir Ukrainos trišakis.

Klaipėda pradėjo keisti rusakalbės mokyklos pavadinimą

Klaipėdos miesto taryba antradienį gruodžio 27 d. nusprendė miesto rusakalbę Maksimo Gorkio progimnaziją pervadinti Uostamiesčio (uostamiesčio) progimnazija. Tokį žingsnį paskatino paaštrėjusi geopolitinė situacija dėl Rusijos karo Ukrainoje. 1945 m. pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje mokykla buvo pavadinta garsaus rusų rašytojo vardu. Septyniasdešimt procentų mokyklos mokinių ir jų tėvų bei mokytojų spalio mėnesį pareiškė norintys pakeisti pavadinimą.

Ignalinos N gamykla sutvarkys savo pramoninę dykvietę

Lietuvoje uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ruošiasi sutvarkyti pramoninių atliekų aikštelę, kurioje per 30 metų susikaupė beveik 31 tūkst. kubinių metrų atliekų, vykdydama atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, pranešė IAE. Antradienį, gruodžio 27 d. IAE ekspertai šiuo metu rengia projektą, kurio metu pramoninių atliekų žemė bus paversta įprastu atliekų sąvartynu. 1985–2015 metais į pramoninių atliekų sąvartynus buvo išmetamos mišrios statybos ir griovimo atliekos, įvairios pakuotės, nenaudojamos įrangos dalys ir biologiškai skaidžios atliekos. Valymo projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo 2014-2021 m. Lietuva pirmąjį RBMK tipo reaktorių sovietmečiu statytame objekte uždarė 2004 metų pabaigoje, o antrąjį – 2009 metų pabaigoje.

Lietuva bando sukurti karinį dalinį

Lietuva siekia pastatyti karinį dalinį, antradienį, gruodžio 27 d., sakė gynybos ministras Arvidas Anušaskas, o tokius siekius palengvina vienetinio dydžio ginkluotės, tokios kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS, įsigijimas. Kariuomenės divizija paprastai susideda iš kelių pulkų ir apima nuo 10 000 iki 15 000 karių. Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 11 500 profesionalių karių, beveik 3 500 šauktinių ir beveik 5 400 karių savanorių.