Praėjusią savaitę Lietuva pratęsė laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams; Lietuvoje apvirtus autobusui Kaliningradas-Ryga sužeista 20 žmonių

Lietuva švenčia Baltijos kelio 35-metį

Penktadienį, rugpjūčio 23 d., Lietuva minėjo 35-ąsias Baltijos kelio metines – istorinę demonstraciją, kurios metu beveik du milijonai žmonių susikibo rankomis visose trijose Baltijos šalyse. Vilniuje surengtas koncertas „650 kilometrų laisvės“, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kedimino pilies bokštas Vilniuje buvo 1989 m. Žmogaus grandinės pradžios taškas – edukacinių užsiėmimų, ekskursijų po Laisvės salės ekspoziciją ir diskusijos „Baltijos kelias: žmonijos grandinė, kuri padarė istoriją“ vieta. Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda ir Latvijos prezidentas Edgaras Ringevičius dalyvavo minėjime šiauriniame Pasvalio mieste. Kituose Lietuvos miestuose taip pat vyko Baltijos kelio pagerbimo renginiai – debatai, parodos, paradai, koncertai ir filmų peržiūros.

Ispanų kalba mokyklose bus mokoma kaip užsienio kalba nuo 2026 m

Nuo 2026 metų rugsėjo Lietuvos mokyklose moksleiviai galės rinktis ispanų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą kartu su anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, penktadienį, rugpjūčio 23 d., pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai numatyta ministrės Rodvilės Morganitės-Migelienės pasirašytame dekrete. Vaikai gali mokytis ispanų kalbos nuo 2 klasės, jei mokykla siūlo tokią galimybę. Antrųjų užsienio kalbų sąrašas išlieka toks pat ir apima anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, ukrainiečių ir rusų kalbas.

Prezidentė tikisi, kad diskusijos dėl EK portfelių prasidės kitą savaitę

Prezidentas Kitanas Nouceda tikisi EK diskusijas dėl portfelių pradėti kitą savaitę. „Manau, kad galime kreiptis į įvairiausius portfelius, susijusius su ekonomika ir plėtra. Konkurse tikrai susitiksime. Manau, kad jau kitą savaitę pradėsime konsultacijas“, – ketvirtadienį, rugpjūčio 22 d., žurnalistams sakė prezidentė. Kiek anksčiau jis pasirašė dekretą, kuriuo Europos Parlamento narys Andrius Kubilius buvo paskirtas į Europos Komisijos nario pareigas. Prezidentė taip pat išsiuntė laišką, patvirtinantį paskyrimą EK prezidentei Ursulai von der Leyen, kurioje akcentavo Gubiliaus patirtį, gebėjimą laiku priimti sprendimus, orientaciją į rezultatus ir plačias užsienio politikos dalykų žinias. Kubiliaus paskyrimui dar reikia Lietuvos parlamento pritarimo.

Vilnius pervadino gatves sovietinių rašytojų vardu

Vilniaus valdžia planuoja keletą gatvių pervadinti sovietinių rašytojų vardais. Poetės Salomėjos Nerys vardu pavadinta gatvė bus pervadinta į Vėtrunges gatvę, o rašytojo Liuto Kiros, partizanų vado Leongino Polyukevičiaus-Dzougo vardu pavadinta gatvė bus pakeista, kai šiuos gatvių pavadinimus pasirinks vilniečiai, dalyvavę savivaldybės surengtoje veikloje. apklausa. . Vilniaus tarybos nariai dėl pavadinimo keitimo balsuos kitą savaitę. Pervadinimas yra viešųjų erdvių socializavimo proceso dalis. Šalies desovietizacijos komisija pripažino, kad šių dviejų gatvių pavadinimai pažeidžia totalitarinių ir totalitarinių režimų propagavimo draudimą.

Į Lietuvą buvo pristatyta dar 150 JLTV

Lietuvos kariuomenė šią savaitę pristatė daugiau nei 150 Jungtinių lengvųjų taktinių transporto priemonių (JLTV), ketvirtadienį, rugpjūčio 22 d., pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šarvuočiai taip pat bus naudojami kaip platforma šių metų liepą Lietuvos įsigytoms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms RBS70 NG. Šių sistemų pristatymas planuojamas 2025-2027 m. JLTV pirkimų procesas prasidėjo 2019 m., pasirašius sutartį su JAV vyriausybe. Pernai baigtame pirmajame etape į Lietuvą iš viso atgabenta 200 šarvuočių.

Lietuvoje Bobraday mieste atidaromas pirmasis priešpriešinio mobilumo įrangos parkas

Ketvirtadienį, rugpjūčio 22 d., Lietuva netoli Vilniaus esančiame Generolo Sylvestro Žukausko poligone atidarė pirmąjį kontrmobilumo parką ir pradėjo jo aprūpinimą reikiama įranga. Parką papildė kelių blokavimo ir priešmobilių inžinerinės įrangos komponentai, kurie bus eksponuojami per pristatymą rytiniame Šalčininkų rajone esančioje pratybų teritorijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Renginyje dalyvavo gynybos ministras Lourinas Kassionas ir gynybos vadas generolas Raimundas Vaiksenoras. Iš viso numatoma įrengti 27 parkus, įskaitant judėjimą stabdančius inžinerinius įrenginius, tokius kaip „drakono dantys“, „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvaras. Valdžios institucijos planuoja per trejus metus skirti apie 17,5 mln.

Lietuva pratęsia laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams

Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį, rugpjūčio 21 d., dar metams pratęsė leidimus laikinai gyventi karo pabėgėliams iš Ukrainos. Laikinosios apsaugos laikotarpis, kuris šiuo metu baigiasi 2025 m. kovo mėn., buvo pratęstas iki 2026 m. kovo 4 d. Šis mechanizmas suteikia kolektyvinę apsaugą perkeltiems ukrainiečiams ir suteikia jiems tokias teises kaip gyventi, įsidarbinti, aprūpinti būstu, jų vaikų medicininę priežiūrą ir švietimą. . Kadangi ukrainiečiai turi seniai galiojančius leidimus gyventi, pratęsus jiems sumažės administracinė našta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Philotide, ir sumažės Migracijos departamento darbuotojų darbo krūvis, kad jie galėtų lengviau valdyti leidimų gyventi srautus. Daugelis jau turi ilgalaikius leidimus gyventi. Šiuo metu pagal Laikinosios apsaugos programą galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje turi 44 300 asmenų.

Gynybos ministras kviečia JAV prisidėti prie rotacinės oro gynybos

Gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį, rugpjūčio 21 d., paragino JAV prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione. Sąjungininkų pajėgų vyriausiajam vadui Europoje (SACEUR) perėmus rotacinę oro gynybos programą, rudenį tikimasi daugiau žinių apie sąjungininkus, prisijungiančius prie modelio, sakė ministras po Vilniuje susitikimo su JAV oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu. Nyderlandai liepos mėnesį kelioms savaitėms Lietuvoje dislokavo tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. Dėl rotacinės oro gynybos modelio NATO šalys susitarė pernai birželį.

„Commerzbank“ atidarys savo atstovybę Lietuvoje

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ gruodį atidarys savo atstovybę Lietuvoje, trečiadienį, rugpjūčio 21 d., pranešė bankas. Naujoji atstovybė Vilniuje taps trijų Baltijos šalių centru. „Commerzbank“ daugiausia dėmesio skirs prekybai ir projektų finansavimui regione. Be to, pagrindinis prioritetas yra bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi ir vietos finansinių paslaugų sektoriumi gilinimas.

LSDP lyderis pažadėjo vadovauti Vyriausybei, jei jo partija laimės rinkimus

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė antradienį, rugpjūčio 20 d., paskelbė, kad priims premjero postą, jei partija laimės artėjančius Seimo rinkimus. Blinkevičiūtė iki šiol vengė aiškiai pasakyti, ar yra partijos kandidatas į premjerus ir ar neplanuoja atsisakyti europarlamentaro mandato, jei LSDP bus pavesta suformuoti naują Vyriausybę. LSDP yra didžiausia partija Lietuvoje, turinti daugiau nei 14 000 narių.

Lietuvoje apvirtus autobusui Kaliningradas-Ryga sužeista 20 žmonių

Pirmadienį, rugpjūčio 19 d., Lietuvos Šakių rajone apvirto iš Rusijos Kaliningrado į Latvijos sostinę Rygą važiavęs traukinys, kuriame buvo sužeista 20 žmonių, o du keleiviai įstrigo viduje. Apie nelaimę pirmasis pranešė naujienų svetainė lrytas.lt. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešė, kad 05.51 val. gavo iškvietimą, kad Šakių rajone, Jiganų kaime, apvirto Kaliningradas-Ryga Koch su 47 žmonėmis. Pirminiais duomenimis, į ligonines dėl sužalojimų išvežta apie 20 žmonių, tarp jų ir nepilnamečiai, du iš jų teko gelbėti ugniagesiams. Avarijos priežastys tiriamos.

Lietuva grąžina 14 nelegalių migrantų

Pirmadienį, rugpjūčio 19 d., Lietuvos pasieniečiai sugrąžino 14 migrantų, kurie bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą tam nenumatytose vietose iš viso buvo uždrausta atvykti 405 neteisėtiems migrantams – daug mažiau nei ankstesniais metais. 2021 metais į Lietuvą nelegaliai pateko beveik 4 200 nelegalių migrantų iš Baltarusijos. Tačiau dauguma jų išvyko iš Lietuvos, kai jiems buvo leista laisvai judėti. Lietuvos pasieniečiai nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos neleido iš Baltarusijos kirsti daugiau nei 22 300 žmonių. Į šį skaičių įtraukiami pakartotiniai tų pačių asmenų bandymai kirsti sieną.

Sekite mus Facebook Ir X!