Savaitė Lietuvoje: „Seamus“ atstovas spaudai siekia proukrainietiško finansavimo, diskutuojama apie paminklų desovietizavimą – Baltijos naujienų tinklas

Svarbiausios pastarosios savaitės naujienos Lietuvoje – „Seemas“ atstovo raginimas steigti specialų paramos fondą Ukrainai, diskusijos dėl sovietų karinių paminklų šalinimo šalyje ir žvalgyba, įspėjanti lietuvius, vykstančius į Rusiją ir Baltarusiją.

Vilnius neskubėtų šalinti iš kapų sovietinių paminklų

Lietuvos sostinės meras Remigijus Šimašius pirmadienį, balandžio 11 d., pareiškė neskubėsiantis šalinti sovietinių paminklų iš Vilniaus kapų. Vakarinio Klipaytos uostamiesčio valdžia bando nukelti vietos paminklą sovietų kariams. Antakalnio kapinės sostinėje. Tradiciškai kiekvienais metais gegužės 9 d. aukščiausi Rusijos ambasadoriai ir rusakalbių bendruomenės nariai čia atvyksta paminėti Sovietų Sąjungos Antrojo pasaulinio karo pergalės prieš nacistinę Vokietiją. Tačiau Šimašius sakė, kad Vilniaus kapas bus toks pat neliečiamas kaip bet kuri Vakarų civilizacija. Kultūros ministras Simonas Kairys pažadėjo, kad vadinamasis desovietizacijos įstatymas, priversiantis savivaldybes persvarstyti sovietinį paveldą ir priimti reikiamus sprendimus, netrukus bus pateiktas Seimui.

Pasaulio demokratijos indekse Latvija, po jos – Estija ir Lietuva

Kasmetiniame „The Economist“ demokratijos indekse Lietuva pakilo dviem vietomis, tačiau atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos šalių trečia. Lietuva 2021 metų demokratijos indekse užėmė 40 vietą, surinkusi 7,18 balo iš 10, o prieš metus buvo 42 vieta. Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas 9,58, Vyriausybės veikla – 7,86, politinis dalyvavimas – 6,67, politinė kultūra – 6,88 ir pilietinės teisės – 8,24, Economist Intelligence Unit (EIU), Economist Group tyrimų skyrius, JK pirmadienį paskelbė „The Economist”. balandžio 11 d. Tarp Baltijos šalių Estija užima 27 vietą, Latvija – 38, o Lenkija – 51 vietą.

Seimo atstovas ragino steigti specialų paramos Ukrainai fondą

Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo ateitį, bet ir už abiejų šalių sandraugos paveldą, o paramą šaliai būtina didinti, pirmadienį Varšuvoje sakė LR Seimo pirmininkė Seamus Victoria Emilid-Nielsen. balandžio 11 d.. Jis pasiūlė įsteigti specialų paramos Ukrainai fondą. Varšuvoje Lietuvos Seamus atstovas taip pat susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Sezmu Elspita Vitechu Maršalu ir Senato maršalu Tomu Krotsky. Abiejų šalių Sandrauga 1569–1795 metais buvo Lietuvos ir Lenkijos federacinė valstybė. Respublikos Konstitucija buvo priimta 1791 m. gegužės 3 d. – pirmasis dokumentas, parašytas Europoje.

READ  Žmonėms, atvykstantiems į Estiją iš aštuonių Europos šalių, nereikia savęs izoliuoti

Lietuvos premjeras lankėsi Ukrainoje

Pirmadienį, balandžio 11 d., Lietuvos premjerė Ingrida Šimonidė lankėsi Ukrainoje, kuri toliau kovoja su Rusijos agresija. Apie susitikimą su Šimonitu socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbęs Ukrainos premjeras Rusijos karių veiksmus pavadino genocidu ir padėkojo Lietuvai už indėlį tiriant karo nusikaltimus.

Keturios Lietuvos savivaldybės reikalauja panaikinti sovietinių paminklų apsaugą

Lietuvos kultūros paveldo departamento buvo paprašyta įvertinti galimybę sustiprinti sovietų karių paminklų teisinę apsaugą, dėl kurios paminklai galėtų būti pašalinti. Pirmadienis, balandžio 11 d. Į skyrių susisiekė kita savivaldybė, kuri teigė, kad skyriaus darbuotojai vis dar dirba, kad paaiškintų savo prašymą. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir šioje šalyje registruotų civilių gyventojų žudynių Lietuvoje atnaujintos diskusijos dėl sovietinių paminklų nukėlimo. Tačiau Bezaras pabrėžė, kad prieš svarstant savivaldybių reikalavimus būtina keisti kai kuriuos įstatymus, kurie nustato saugomų prekių kriterijus.

Seimas Rusijos veiksmus Ukrainoje siūlo kvalifikuoti kaip genocidą

Lietuvos Seimuro parlamentas siūlo Rusijos karinę Ukrainos okupaciją pateisinti ukrainiečių tautos genocidu ir ragina tarptautinę bendruomenę ir toliau tiekti Kijevui didelio masto ginkluotę, vadovaujantis Lietuvos parlamento vienbalsiai priimtu nutarimu. Balandžio 12 d., antradienį, balsavo 134 „už“. Rezoliucija priimta po virtualios Ukrainos prezidento Volodymyro Želenskio kalbos Lietuvos Semai.

Lietuvos VSD įspėja keliautojus, vykstančius į Rusiją, Baltarusiją

Trečiadienį, balandžio 13 d., Lietuvos valstybės gynybos ministerija pareiškė, kad didėjant įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje didės rizikos keliautojams į Rusiją ir Baltarusiją. VSD teigia, kad abiejų šalių žvalgybos tarnybos sustiprino pastangas verbuoti atvykstančius Lietuvos piliečius. VSD taip pat perspėjo, kad pagrindiniai verbavimo taikiniai yra Rusijos ar Baltarusijos lankomi asmenys, o jį domina ne tik tie, kurių žvalgybos tarnybos priešiškose šalyse turi prieigą prie konfidencialios ar aukšto lygio informacijos. Pozicijos.

READ  Naujas dokumentinis filmas atskleidžia Lietuvos kaltę dėl holokausto

Lietuvos Vyriausybė pritarė 2022 metų biudžeto pakeitimams

Trečiadienį, balandžio 13 d., Lietuvos Vyriausybė pritarė siūlomiems šių metų valstybės biudžeto pakeitimams. Vyriausybė siūlo daliniam šalies dujų ir elektros sąnaudų kompensavimui skirti 570 milijonų eurų, nes dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje smarkiai pabrango energija. Kabinetas siūlė 103 milijonus eurų skirti neapmokestinamoms pajamoms padidinti nuo 80 eurų iki 540 eurų ir 67,7 milijono eurų senatvės pensijai didinti 5 procentais. Be to, 120 mln. மில்லியன் planuojama paremti verslui, nukentėjusiam nuo kylančių energijos kainų, o žemės ūkio sektoriui papildomai bus skirta 9. 9,3 mln. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šalies valstybinei geležinkelių bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) bus skirta papildomai 5 155 mln., nes bendrovė netenka pajamų dėl galiojančių tarptautinių sankcijų. Be to, Lietuvos finansų ministerija Ukrainos karo pabėgėliams pasiūlė skirti 37 370 mln.

Lietuvoje užregistruoti 1507 nauji COVID-19 atvejai ir šešios mirties atvejai

Lietuvoje per pastarąją parą nuo COVID-19 pranešta apie 1507 naujus koronaviruso susirgimus ir šešias mirtis, ketvirtadienį, balandžio 14 d., rodo oficialūs duomenys. Iš naujų atvejų 1 287 buvo pirminiai, 217 antriniai ir trys tretiniai. COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse sumažėjo 810, iš jų 47 ICU pacientai. 14 dienų pirminės infekcijos dažnis sumažėjo iki 765,7 atvejo 100 000 žmonių, o septynių dienų teigiamų tyrimų rodiklis sumažėjo iki 23,4 proc. Kasdienis naujų infekcijų skaičius sparčiai auga nuo 2021 m. pabaigos, bet mažėja, nes vasario pradžioje pasiekė daugiau nei 14 000 atvejų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *