Praėjusią savaitę Lietuvoje prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo atšaukiamas ambasadorius Rusijoje, rašybą Vilnius pakeitęs teisingumo ministras surengė NATO pavasario sesiją, o premjeras palaikė stačiatikių kunigų bandymą atitrūkti nuo Maskvos.

Prezidentė pasirašo patikslintą biudžetą ir kritikuoja antiinfliacinių priemonių tempą

Lietuvos prezidentas Gitanas Naužuda pirmadienį, gegužės 23 d., pasirašė 2022 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau sukritikavo Vyriausybę per vangiai imasi priemonių, padedančių gyventojams amortizuoti kainų kilimo sukeltą šoką. Jis teigė, kad Lietuvą ištiko didžiausias kainų šokas nuo 1996 metų. Patikslinus biudžetą padidintos pensijos, nemokestinių pajamų tarifas, gyventojams numatytos kompensacijos už elektros ir dujų kainas. Infliacijos padariniams sušvelninti iš viso skirta 973 milijonai eurų, biudžete taip pat numatytos lėšos Ukrainos pabėgėlių priėmimui, geležinkelių infrastruktūrai.

Premjeras palaiko stačiatikių kunigų bandymą atsiskirti nuo Maskvos

Ministrė pirmininkė Ingrida Simonetti raštu kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I, palaikydama kai kurių Lietuvos ortodoksų krikščionių, norinčių atitrūkti nuo Maskvos valdžios, kreipimąsi, pirmadienį, gegužės 23 d., patvirtino jos atstovė Rasa Jakilaytini. Savo laiške Baltramiejui I Shimonetti išreiškė paramą stačiatikių kreipimuisi ir patvirtino norą aptarti galimą valdžios vaidmenį atkuriant Bažnyčios veiklą Lietuvoje.

Respublikos Prezidentas pasirašo dekretą, kuriuo iškviečia ambasadorių Rusijoje

Pirmadienį, gegužės 23 d., Prezidentas Gitanas Nausuda pasirašė dekretą, kuriuo nuo birželio 1 dienos atšaukiamas Etvidas Bagarinas Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje. Vyriausybė paprašė prezidento iškviesti ambasadorių, reaguojant į Rusijos pajėgų įvykdytas civilių gyventojų žudynes Kijevo priemiestyje Bučoje. . Reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilnius balandį vėl nusprendė išsiųsti iš šalies Rusijos ambasadorių Aleksejų Isakovą ir Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje darbuotojus, taip Lietuvos ir Rusijos diplomatinius santykius nuleisdamas iki reikalų patikėtinio lygio.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai aptarė grūdų eksportą iš Odesos

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai antradienį, gegužės 24 d., aptarė Ukrainos grūdų eksportą per Juodosios jūros uostą Odesą ir per susitikimą Londone pasirašė deklaraciją dėl dvišalio bendradarbiavimo. Kalbėta apie būtinybę sutelkti pastangas ir partnerius, rasti būdą, kaip kuo greičiau atblokuoti Odesos uostą ir užtikrinti Ukrainos grūdų eksporto saugumą į šalis, esančias ant bado slenksčio, sakė Gabrilius Landsbergis ir Elizabeth Truss.

BKT ieško naujų rinkų, prekių praradus Belaruscali trąšas

„Birių krovinių terminalas“, buvusi viena didžiausių krovos kompanijų Klaipėdos uoste, trečiadienį, gegužės 25 d., pranešė ieškanti naujų rinkų ir siuntų, nuo tada praradusi milijonus tonų Baltarusijos gamintojo „Belarussali“ trąšų. tada vasario mėn. Bendrovė tikisi, kad iki metų vidurio situacija bus aiškesnė. Bendrovė teigė, kad dalį terminalo planuoja panaudoti kitų rūšių biriems kroviniams krauti, aktyviai ieško naujų krovinių rūšių ir naujų rinkų bei vertina ateities investicijų poreikį. Bendrovė teigia, kad ateities planus apsunkina nepalanki geopolitinė situacija, Baltarusijos trąšų tranzito sustabdymas ir karas Ukrainoje, tačiau daugiau aiškumo tikimasi šių metų viduryje.

BRežimo sargybiniai prie sienos su Baltarusija išsiunčia 15 nelegalių migrantų

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) trečiadienį, gegužės 25 d., pranešė, kad Lietuvos pasieniečiai sutrukdė 15 migrantų, kurie bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Iš Baltarusijos į Lietuvą nepatikslintu metu buvo užkirstas kelias 1755 žmonėms. vietų iki šiol šiemet. Lietuvos pasieniečiai nuo pernai rugpjūčio, kai jiems buvo suteikta teisė neleisti atvykti nelegaliems imigrantams, iki gruodžio mėnesio į Baltarusiją grąžino 8106 asmenis.

Teisingumo ministrė keičia jos vardo rašybą iš lietuvių į lenkišką

Trečiadienį, gegužės 25 d., Lietuvos teisingumo ministrė pranešė oficialiai pakeitusi savo vardo ir pavardės rašybą ir nuo šiol ji rašoma lenkiškai – Ewelina Dobrowolska. Iki šiol jos vardas buvo rašomas Evelina Dobrovolska. Pakeisti vardų rašybą kreipėsi ir keli kiti lenkų kilmės Lietuvos politikai. Po dešimtmečius trukusių ginčų Seimo priimtas ir nuo gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiai tam tikrais atvejais asmens dokumentuose savo vardą ir pavardę rašo lotyniškomis raidėmis be diakritinių ženklų. Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis prisiima nelietuvišką žmonos pavardę arba jei jų tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje vartoja nelietuviškus rašmenis.

Lietuvoje užregistruoti 159 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, mirčių nėra

Trečiadienį, gegužės 25 d., oficiali statistika parodė, kad Lietuvoje užregistruoti 159 nauji koronaviruso atvejai ir dvi mirtys nuo COVID-19. Apie 137 iš naujų atvejų yra pirminiai, o 22 – antriniai. Šiuo metu ligoninėse yra 79 COVID-19 pacientai, iš jų devyni atvejai – intensyviosios terapijos skyriuje. 14 dienų pradinis užsikrėtimo dažnis sumažėjo iki 65,6 atvejo 100 000 žmonių, o septynių dienų teigiamų testų rodiklis buvo 10,2 proc. Daugiau nei milijonui žmonių Lietuvoje bent kartą buvo užsikrėtę COVID-19. Apie 69,8 procento Lietuvos gyventojų iki šiol yra paskiepyti bent viena koronaviruso vakcina.

Lietuva prisijungia prie Ukrainos prieš Rusiją bylos Tarptautiniame Teisingumo Teisme

Trečiadienį, gegužės 25 d., Lietuvos Vyriausybė leido Teisingumo ministerijai atstovauti Lietuvai procese. Anot Dobroolskos, Lietuva gali kištis į procesus pagal 1948 m. Konvenciją dėl genocido nusikaltimo prevencijos ir nubaudimo už jį. Ministras sakė, kad kitos dvi Baltijos valstybės greičiausiai įsikiš į procesą.

Ministras sako, kad mažesnis PVM tarifas maistui Lietuvoje žmonėms nebus naudingas

Lietuvos vyriausybė neplanuoja mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifo maistui, nes tai neduos naudos žmonėms, ketvirtadienį, gegužės 26 d., sakė Lietuvos finansų ministras Gentaro Skesto, prezidentės patarėjams raginus įvesti mažesnį PVM tarifą maistui pagal kitą. modelis, kuris būtų naudingas vartotojams. Antradienį, gegužės 24 d., prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irina Segalovicini pareiškė, kad kovojant su augančia infliacija gali būti įvestas mažesnis pridėtinės vertės mokestis maistui, tačiau pridūrė, kad reikia rasti modelį, kaip tai užtikrinti. galiausiai naudos. vartotojas.

8-asis Vilniaus Rusijos forumas vyks Lietuvoje

Gegužės 26-27 dienomis Lietuvoje vykusiame 8-ajame Vilniaus Rusijos forume dalyvavo ekspertai, žmogaus teisių gynėjai, pilietinės visuomenės atstovai ir akademikai. Renginio metu dėmesys skiriamas Rusijos karui Ukrainoje, agresijos sustabdymo būdams, taip pat vis prastėjančiai pilietinės visuomenės situacijai ir žiniasklaidos apribojimams Rusijoje. Šių metų dalyviai – Michailas Chodorkovskis, buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, „Freedom House“ ir „Laisvosios Europos radijo“ vadovai ir kt.

Vilniuje vyksta NATO Palestinos valdžios pavasario sesija

Gegužės 27 d., penktadienį, Vilniuje prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vykstančiam karui Ukrainoje ir NATO birželio mėnesį vyksiančio Madrido viršūnių susitikimo darbotvarkei. Lietuvis Simas sakė, kad renginyje dalyvavo apie 300 įstatymų leidėjų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš 30 kitų šalių partnerių.