Praėjusią savaitę svarbiausia naujiena Lietuvoje – premjerės Ingridos Simonetto raginimas tęsti draugiškus santykius su rusakalbiais, Vyriausybė nusprendė skirti finansavimą medicinos pagalbai Ukrainai, o Lietuvoje lankėsi Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Keturi milijonai eurų medicinos pagalbai Ukrainai

Pirmadienį, vasario 28 d., Lietuvos vyriausybė sutiko suteikti Ukrainai medicininę pagalbą, kurios vertė – 4 mln. eurų, kovojant su besitęsiančia Rusijos invazija. Parama bus teikiama iš valstybės rezervų ir dabartinių Sveikatos apsaugos ministerijos rezervų. Joje bus veido kaukės, chirurginiai rinkiniai, tvarsčiai, chirurginiai chalatai, įvairūs rinkiniai, skirti stabdyti kraujavimą ir gydyti lūžusius kaulus, nudegusias žaizdas, taip pat įvairūs vaistai ir pan. Šios siuntos gabenimą į Ukrainą organizuoja Susisiekimo ministerija, pridūrė ministras ir pridūrė, kad reikia apie 30 vilkikų.

eAferistas teigia, kad ES sankcijos sukels Rusijos finansinį žlugimą

Praėjusį savaitgalį Europos Sąjungai paskelbus apie naujas plataus masto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad per artimiausias dvi savaites jos gali sukelti Rusijos finansinį žlugimą. Jo žodžiais, remiantis buvusio Estijos kariuomenės vado apskaičiavimu, kad viena karo Ukrainoje diena Rusijai kainuoja apie 20 mlrd. 600 milijardų dolerių. Šalis taip pat turi apie 180 milijardų JAV dolerių Nacionaliniame gerovės fonde. Moriko teigimu, po mėnesio Rusija turės spausdinti beverčius rublius kosminiu kursu, pavyzdžiui, po 1000 rublių už eurą.

GIPL pradės veikti gegužės 1 d

Abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai paskelbė, kad Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis Lenkija-Lietuvos dujotiekis (GIPL) bus paleistas gegužės 1 d. Abi bendrovės teigė, kad dujotiekio tiesimas artėja prie pabaigos. Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. įprastas perdavimo pajėgumas iš Lenkijos į Lietuvą bus 230.000 kubinių metrų/val. arba 2,6 gigavatvalandės, o tai reiškia 2 mlrd. kubinių metrų per metus arba 22,5 TWh.

508 kilometrų ilgio GIPL dujotiekis Lietuvą ir kitas Baltijos šalis bei Suomijos dujų rinką sujungs su Europos Sąjunga. Dujotiekis tęsiasi 165 km Lietuvoje ir 343 km Lenkijoje.

Taip pat skaitykite: BNN Analytics | Lietuva ėmėsi precedento neturinčių humanitarinių pastangų padėti Ukrainai

Lietuva uždraudžia dar du Rusijos televizijos kanalus

Antradienį, kovo 1 d., Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) už karo kurstymą uždraudė šalyje retransliuoti dar du rusų kalba transliuojamus televizijos kanalus. Komisija nurodė, kad buvo priimtas sprendimas uždrausti MIR24 ir RBK-TV retransliavimą šalyje penkeriems metams. Praėjusią savaitę komisija penkeriems metams sustabdė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ bei trejų metų PBK ir TVCi retransliacijas. Sekmadienį Europos Sąjunga paskelbė apie naujas griežtas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, uždarydama jos oro erdvę Rusijos lėktuvams ir uždraudusią Rusijos valstybinei žiniasklaidai transliuoti bloke.

Šaldytuvų gamintojas sustabdo veiklą Ukrainoje

Lietuvos šaldytuvų gamintoja „Snaigė“, kurią netiesiogiai valdo Rusijos „Polair“, laikinai sustabdė antrinės Ukrainos bendrovės „Snaigė Ukraina“ veiklą. Bendrovė antradienį, kovo 1 d., išplatintame pranešime biržai nurodė, kad jos pardavimo pajamos Ukrainoje siekia 3,5 mln. eurų, arba 11 procentų visų pardavimų.

Labai mažai Lietuvos įmonių liks Rusijoje

Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis trečiadienį, kovo 2 d., duodamas interviu sakė, kad iš daugiau nei 300 lietuviams priklausančių Rusijos įmonių šioje šalyje liks labai mažai. Produktai, mediena ir energijos ištekliai, daugiausia gamtinės dujos. Jis pažymėjo, kad Lietuvos įmonės savo interesus Rusijoje pradėjo mažinti po Krymo aneksijos 2014 metais.

Mažiau nei tikėtasi iš ukrainiečių, norinčių atvykti į Lietuvą

Nemažai nuo karo savo šalyje bėgančių ukrainiečių yra pasiruošę atvykti į Lietuvą, trečiadienį, kovo 2 d., Lietuvos pasieniečiai perdavė dešimtis nešiojamų kompiuterių, kietųjų diskų ir ryšio priemonių, pranešė Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Lyubaivas. pasieniečiai susiduria su padidėjusiu karo pabėgėlių, pasiruošusių patekti į Lenkiją, antplūdžiu. Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją, Rumuniją ir Moldovą pabėgo šimtai tūkstančių karo pabėgėlių, o iki šiol į Lietuvą atvyko keli šimtai Ukrainos piliečių.

Lietuvoje lankėsi Vokietijos prezidentas

Ketvirtadienį, kovo 3 d., Lietuvoje lankėsi Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. Jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausuda ir aptarė paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones ir atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Pranešime spaudai teigiama, kad abu prezidentai taip pat lankėsi NATO vadovaujamoje sustiprinto priešakinio buvimo kovinėje grupėje, kuri dislokuota Rukloje. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam daugianacionaliniam NATO batalionui. Praėjusią savaitę Berlynas į šalį dislokavo papildomus 350 karių, reaguodamas į didėjančią įtampą regione Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

Premjeras ragina nepersekioti rusakalbių

Lietuvos premjerė Ingrida Simonetto paragino žmones susilaikyti nuo rusakalbių persekiojimo ir bet kokių išpuolių prieš juos vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą. „Reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kaip nors sukurti pagrindą Putino propagandai skleisti melą apie kokį nors ksenofobinį išpuolį ar bet kokį išpuolį Lietuvoje“, – ketvirtadienį, kovo 3 d., sakė ji, reaguodama į senienų išniekinimą. sovietų. Kariai Jurbarko ir Kaišiadorių rajonuose. Ji taip pat ragino žmones nesinaudoti „šališkumu ar stereotipu artimoje aplinkoje“, kaimynystėje, darbe ir mokykloje.

Lietuva prie sienos su Baltarusija grąžina 31 nelegalų imigrantą

Lietuvos sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį, kovo 4 d., pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią 31 migrantui, kuris bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Šiais metais sieną iš Baltarusijos kirto nenustatytose vietose.

Lietuvoje pranešama apie 5 986 naujus COVID-19 atvejus

Oficiali statistika penktadienį, kovo 4 d., parodė, kad per pastarąją parą Lietuvoje užregistruoti 5 986 nauji koronaviruso atvejai, o 14 dienų užsikrėtimo rodiklis sumažėjo iki 2 718 100 000 žmonių, o teigiamų testų procentas per septynias dienas šiek tiek padidėjo. pasiekti 47,2 proc. Iki šiol bent viena vakcina nuo COVID-19 yra pasiskiepiję apie 69,7 procento Lietuvos gyventojų.