Praėjusią savaitę svarbiausia naujiena Lietuvoje – Lietuvos uždraudimas Rusijos naudojamoje Jurgio bare, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo atstumti migrantai, Lietuvos stačiatikių bažnyčia išreiškė savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas neigia rėmęs karą

Antradienį, balandžio 19 d., Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas metropolitas Inokenti atmetė kaltinimus, kad Lietuvos stačiatikių dvasininkai palaikė Rusijos karą Ukrainoje, ir apkaltino tris išvarytus kunigus sąmokslu. Praėjusią savaitę pranešta, kad metropolitas Innocenti iš pareigų atleido Vitalegą Mockų, Gentarą Jorgį Songelą ir Vitalį Dubarą. Sungaila ir Dauparas taip pat nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnybos bažnyčioje. Trys kunigai kritikavo Rusijos agresiją ir pasmerkė Maskvos ir visos Rusijos patriarcho patriarcho Kirilo pareiškimus. 2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas sutiko pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę. Lietuvos stačiatikių bažnyčia, viena iš devynių tradicinių Lietuvos religinių konfesijų, yra Maskvos ir visos Rusijos patriarchato sostinė.

Lietuva uždraudė Gruzijos juostelę – kitą Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį

Antradienį, balandžio 19 d., Lietuva uždraudė viešai eksponuoti juodai oranžinę Šv. Jurgio juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius. Visiems, kurie nepaisys draudimo, grės bauda. Parlamentas, Parlamentas priėmė atitinkamas Administracinių teisės pažeidimų įstatymo ir Asociacijų įstatymo pataisas 124 balsais už, 1 prieš ir 2 susilaikius. Prezidentas Gitanas Nozoda naujojo įstatymo dar nepasirašė. Pataisose konkrečiai nurodoma, kad visais atvejais toks simbolis yra „dviejų spalvų (juodos ir oranžinės spalvos) Šv. Jurgio juosta“. Į draudimą įtrauktos ir „Z“ bei „V“ raidės, tapusios Rusijos karo Ukrainoje simboliais. Už viešą žetonų demonstravimą fiziniams asmenims gresia baudos nuo 300 iki 700 eurų, juridiniams asmenims – iki 1200 eurų. Šiuo metu Susibūrimų įstatymas draudžia nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vėliavas, herbus ir uniformas, nacių ar komunistinių organizacijų simbolius.

80 prieglobsčio prašymų pateikė Rusijos ir Baltarusijos piliečiai

Vidaus reikalų ministerija antradienį, balandžio 19 d., pranešė, kad šiemet iki šiol Lietuva gavo 30 Rusijos ir beveik 50 Baltarusijos piliečių prašymus suteikti prieglobstį. Ukraina ir (arba) karinė tarnyba arba politinio persekiojimo baimė. Lietuvos parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (CNSD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad svarbiausias atitinkamų institucijų uždavinys buvo užkirsti kelią sukčiavimo schemoms, kuriose prisidengę opozicijos veikla nori persikelti į ES. Ekspertai tvirtina, kad atsižvelgiant į karą Ukrainoje Rusijos piliečiams turi būti taikomi griežčiausi imigracijos ir leidimų gyventi išdavimo reikalavimai.

Taip pat skaitykite: BNN Analytics | Pasidomėkite nauja ir lietuvių, ir ukrainiečių realybe – Vilniuje liko labai mažai nuomojamų butų

Lietuva pradėjo naują kampaniją prieš karą Ukrainoje

Lietuvos Vitoto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo Demokratinės raidos tyrimų centras Kaune pradėjo komunikacijos kampaniją „Aš ne Sacharovas, bet…“ prieš karą Ukrainoje. Kampanijos tikslas – didinti visuomenės supratimą apie žmogaus teisių svarbą karo metu ir priminti apie vertybes, kurias puoselėja garsus Rusijos disidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Akcijos veidu tapo pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atgavimo Vittutas Landsbergis. Landsbergio teigimu, būtų puiku, jei iškilų Rusijos disidentą ir jo poelgius prisimintų kuo daugiau žmonių. Andrejus Sacharovas (1921-1989) buvo sovietų branduolinis fizikas, disidentas, Nobelio premijos laureatas, nusiginklavimo, taikos ir žmogaus teisių aktyvistas.

Lietuvos prokurorai svarsto galimybę apskųsti „MG grupės“ politinės korupcijos bylą

Prokuroras Justas Lucius trečiadienį, balandžio 20 d., pranešė, kad Lietuvos prokuratūra per 20 dienų nuspręs apskųsti rezonansinės politinės korupcijos bylą, susijusią su viena didžiausių Lietuvos verslo grupių „MG Group“, anksčiau vadinta „MG Baltic“. Kiek anksčiau antradienį teismas išteisino visus kaltinamuosius rezonansinėje politinės korupcijos byloje, kurioje buvęs MG viceprezidentas Raymondas Kurliansky buvo apkaltintas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tuo tarpu buvęs liberalų judėjimo lyderis Eligos Maciosoli ir buvęs šios partijos narys Šarnas Gudidis bei leiboristas Vitotas Gapchis buvo apkaltinti kyšių ėmimu. Buvęs parlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius apkaltintas piktnaudžiavimu valdžia. Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis apkaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją, jų veiksmuose nenustačius nusikalstamos veiklos pėdsakų.

Lietuvos įmonė „Linas Agro“ parduoda verslą Rusijoje

Trečiadienį, balandžio 20 d., naujienų svetainė vz.lt pranešė, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų grupė „Linas Agro Group“ parduoda verslą Rusijoje, o informacija apie potencialius pirkėjus kol kas neskelbiama. Grupės finansų vadovas Maividas Čilika naujienų svetainei sakė, kad sprendimai dėl grupės pasitraukimo iš Baltarusijos bus priimti artimiausiais mėnesiais. Pernai liepą „Linas Agro Group“ įsigijo žemės ūkio ir maisto perdirbimo įmonių grupę „KG Group“, įskaitant jos įmones Rusijoje ir Baltarusijoje. 75 aštuoniose šalyse veikiančias įmones valdanti „Linas Agro Group“ yra didžiausia žemės ūkio ir maisto pramonės grupė Baltijos šalyse.

Ekonomistas tikisi, kad infliacija aukščiausią tašką pasieks gegužę ir birželį

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ketvirtadienį, balandžio 21 d., sakė, kad infliacija Lietuvoje turėtų siekti piką gegužę ir birželį, o po jos – defliacija – 2023 m. 2023 m. bankas dabar tikisi 1% defliacijos lygio. Maurico teigimu, infliacija mažės dėl išsivysčiusių šalių sugriežtintos fiskalinės ir pinigų politikos, o tai sumažins spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei numatomą energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų mažėjimą.

Lietuva prie sienos su Baltarusija deportuoja 18 nelegalių migrantų

Penktadienį, balandžio 22 d., Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai atstūmė 18 migrantų, kurie bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Lietuvos sienos apsaugos tarnyba taip pat pranešė, kad pasieniečiai ir jiems talkinančios pajėgos per praėjusią parą nenaudojo šautuvų. Pasieniečiai trečiadienį, balandžio 20 d., neįleido šešiems migrantams, per pastarąsias penkias dienas neužfiksavę nė vieno nelegalaus kirtimo. Iš viso šiemet nenustatytose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą buvo užkirstas kelias 1 372 žmonėms. Lietuvos pasieniečiai nuo pernai rugpjūčio, kai jiems buvo suteikta teisė neleisti atvykti nelegaliems imigrantams, iki gruodžio mėnesio į Baltarusiją grąžino 8106 asmenis.