Praėjusią savaitę Lietuvos šienapjūtės įrišimo tradicija buvo įtraukta į UNESCO sąrašą; Žvalgybos pranešėjas atskleidė jo tapatybę

Penktadienį Lietuvoje užregistruoti 1175 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, iš kurių du mirė

Ketvirtadienį, gruodžio 7 d., Lietuvoje buvo pranešta apie 1175 naujus koronaviruso susirgimus ir dvi mirtis nuo COVID-19, penktadienį, gruodžio 8 d., parodė oficialūs duomenys. Pirminės infekcijos dažnis per 14 dienų išaugo iki 503,7 atvejo 100 000 žmonių, o per septynias dienas teigiamų testų procentas siekė 39,3%. Covid-19 atvejų skaičius Lietuvoje išaugo rugsėjo viduryje, kai nuo gegužės buvo žemas. Pagal statistiką, du trečdaliai šalies gyventojų iki šiol gavo bent vieną vakciną nuo koronaviruso.

Suvalkuose, Lenkijoje, atidaroma nauja lietuviška pradinė mokykla

Penktadienį, gruodžio 8 d., šiaurės rytų Lenkijos mieste Suvalkuose, kuriame gyvena nemaža etninė lietuvių bendruomenė, atidaryta nauja lietuviška pradinė mokykla. Naujos lituanistinės mokyklos Suvalkuose darbai pradėti pernai, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pastatui su žemės paketu įsigyti ministerija skyrė 525 000 eurų, o dar milijoną eurų šiemet pastato atnaujinimui ir pritaikymui mokyklos reikmėms.

Lietuvos prezidentas Nausėda sieks perrinkimo

Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda ketvirtadienį, gruodžio 7 d., paskelbė apie savo sprendimą siekti perrinkimo kitais metais. „Esu tvirtas ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. 2024 metų gegužę kandidatuosiu į prezidentus ir tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks stiprų pasitikėjimą, kaip ir 2019 metais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė Nausėda. Nowseda sako, kad jo požiūris nepasikeitė nuo tada, kai jis dalyvavo prezidento rinkimuose 2019 metais. Prezidentas susilaikė nuo savo galimybių vertinti kitų metų prezidento rinkimus, tačiau jis yra aiškus visų apklausų lyderis. 2019 metais Nausėda buvo išrinktas prezidentu, antrajame rinkimų ture nugalėdamas dabartinę ministrę pirmininkę Ingridą Šimonidę.

KN atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriuose

Lietuvos valstybės kontroliuojama naftos ir SGD terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) atnaujina dyzelinio kuro ISO konteineriuose tiekimą Ukrainai. Bendrovės skysčių gamybos terminale Klaipėdoje į ISO konteinerius bus sukraunama 30 000 tonų dyzelino ir geležinkeliu per Lenkiją gabenama į Ukrainą“, – sakė KN. Naftos produktų krovimą į ISO konteinerių cisternas KN pirmą kartą išbandė 2022 metų pabaigoje, kai į Ukrainą buvo išsiųsti pirmieji konteineriai su dyzeliniu kuru.

„Ryanair“ 2024 metų vasarą iš Kauno skris į Berlyną, Zadarą, Pizą

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ 2024 metų vasarą planuoja pradėti reguliarius skrydžius iš antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno į Vokietijos sostinę Berlyną, Kroatijos miestą Zadarą ir Italijos miestą Pizą. „Lietuvos oro uostai“ (Lietuvos oro uostai, LTOU) trečiadienį, gruodžio 6 d., pranešė, kad nuo kovo pabaigos vykdys tris savaitinius skrydžius tarp Kauno ir Berlyno, o nuo pradžios – du skrydžius į Zadarą, remdamasi „Ryanair“ bilietų pardavimo sistemų duomenimis. birželio mėn. „Ryanair“ praėjusią savaitę paskelbė apie planus 2024 metų pavasarį ir vasarą atnaujinti 15 reguliarių skrydžių į Lietuvą.

Lietuvos žvalgybos agentūros pranešėjas atskleidžia savo tapatybę

Valstybės saugumo ministerijos pranešėjas Tomas Gailius atskleidė savo tapatybę ir trečiadienį viešai stojo liudyti parlamentinio tyrimo komitete, nagrinėjančiame jo ataskaitą dėl aukščiausių žvalgybos pareigūnų, tyrusių tuometinio kandidato į prezidentus Kitano Nausėdos vidų. Komisijos vadovas Vytautas Bagas paklausė Gailiaus, ar šis sutiktų skelbti savo pavardę, šis atsakė teigiamai. Komisija tiria, ar Tarnybos turtas atsiliepė į informatoriaus pateiktą informaciją ir ar jam buvo užtikrintas reikiamas saugumas. Įstatymų saugomas kaip informatorius, Gailiaus tapatybė viešai neskelbiama, tačiau pernai pavasarį jo pavardę atskleidė politikos analitikas Marius Laurinavičius. Iki kovo 10 dienos išvadas pateiksianti parlamentinė komisija jau apklausė esamus ir buvusius prokuratūros vadovus bei planuoja apklausti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus.

Lietuva prašo EK pagalbos kovojant su Facebook, Instagram sukčiais, klonais

Lietuvos įmonės negavo atsakymo iš „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ į pranešimus apie sukčiavimą ir netikras paskyras, todėl planuoja prašyti Europos Komisijos pagalbos kovojant su šia problema. Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir JŪRAS Kultūros komitetas. Tikslas – informuoti Rinkimų komisiją apie galimus Meta padarytus Skaitmeninių paslaugų įstatymo pažeidimus, neužtikrindama vartotojų apsaugos. Trečiadienį, gruodžio 6 d., Debunk.org, dezinformacijos analizės centras, supažindino Parlamento Kultūros komiteto narius apie tyrimą dėl didelio masto sukčiavimo, prekės ženklo vagystės ir netikrų paskyrų kūrimo Facebook ir Instagram. .

Lietuvos šieno plantacijų tradicija įtraukta į UNESCO sąrašą

Lietuvos tradicija kurti šieninius sodus, arba kabinti šiaudinius papuošalus, įtraukta į UNESCO nematerialaus žmonijos kultūros paveldo sąrašą, antradienį, gruodžio 5 d., pranešė šalies kultūros ministras Simonas Kyris. Po šio sprendimo sąraše dabar yra keturios Lietuvos kultūros vertybės: kryždirbystė ir jo simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse, daugiabalsės dainos, šieno pynimo tradicija. Kultūros ministerija pernai UNESCO pateikė pasiūlymą dėl šieninių sodų.

Seimas patvirtino 2024 m

Antradienį, gruodžio 5 d., po daugiau nei tris valandas trukusių diskusijų Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžetą, 73 parlamentarams balsavus už, 52 parlamentarams už ir vienam parlamentarui susilaikius. Kitąmet gynybos finansavimas pirmą kartą viršys du milijardus eurų ir sieks 2,75% BVP. Tradiciniai biudžeto asignavimai sudarys 2,52 % BVP, o likusi dalis bus skirta iš esamų laikinų bankų solidarumo mokesčių ir paskolų. Padidinus akcizą, brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai. Kitąmet valstybės pajamos sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų, todėl biudžeto deficitas sieks 3% BVP.

Lietuva į CEB Ukrainos solidarumo fondą įneša milijoną eurų

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos plėtros banko (CEB) vadovas Carlo Monticelli pirmadienį, gruodžio 4 d., Vilniuje pasirašė susitarimą dėl Lietuvos milijono eurų įnašo į CEB Ukrainos solidarumo fondą. Fondas rems šalies viduje perkeltus žmones ir prisidės prie Ukrainos atkūrimo. Pasak Skaistės, fondas daugiausia dėmesio skirs Ukrainos socialinės ir sveikatos infrastruktūros bei gyvenamųjų pastatų rekonstrukcijai. Monticelli pažymėjo, kad Lietuvos įnašas į Ukrainos solidarumo fondą, palyginti su BVP, yra didžiausias pasaulyje.

Sekite mus Facebook Ir X!