Praėjusią savaitę parlamentarai suabejojo ​​naujo CŽV kalėjimo tyrimo reikalingumu; LCB vadovas sako, kad ECB gali sumažinti palūkanų normas vasarą

Užsienio reikalų ministras ragina Vakarus pasirūpinti savo saugumu

Vakarai turėtų rūpintis savo saugumu, o ne Rusijos ateitimi, ketvirtadienį Davose sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Aukščiausias Lietuvos diplomatas kalba WEF sesijoje „Rusija: kas toliau? Jis buvo vienas iš pagrindinių pranešėjų šia tema kartu su Europos prekybos komisaru Valdiu Dombrovskiu, Rumunijos užsienio reikalų ministre Luminida Otopescu ir Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu. Kalbėdamas apie sankcijas V. Landsbergis teigė, kad reikia ieškoti naujų įrankių Rusijai atgrasyti. „Jei tikrai tikime Ukrainos sėkme ir norime jai padėti, turime nepamiršti, kad ES taip pat yra prekybos blokas, ir kažkodėl galioja autokratiniams režimams palankūs prekybos režimai… Sankcijos Rusijai veikia, bet mes Ieškokite ir raskite naujų įrankių, kaip atgrasyti Rusiją“, – sakė jis.

EŽTT atmeta prezidentės našlės kasmetinį gyvenamosios vietos skundą prieš Lietuvą

Sausio 18 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė beveik prieš 14 metų mirusios buvusio šalies prezidento Alkirdo Mikolo Pražasko našlės Kristinos Prazaskinek skundą prieš Lietuvą. Valdžios rezidencija. Przaskine skundėsi, kad buvo diskriminuojamas, nes valdžia atsisakė jam skirti valstybinį rentą ir gyventi Vilniuje. Tačiau EŽTT 2020 metais Brazauskienei skyrė dar vieną socialinę pašalpą – signataro našlės pensiją, nes įstatymą Brazauskas pasirašė kovo 11 d. Be to, pagal Vyriausybės nutarimą, nuo 2010 m. liepos 23 d., kai tapo našle, jai buvo mokamas pradininkas. Strasbūro teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos teisę negali būti skiriamos dvi pensijos už tą patį laikotarpį. Dėl atsisakymo suteikti Brazauskienei valstybinę rezidenciją teismas nurodė, kad namas, kuriame ji gyveno su buvusia prezidente ir norėjo pasilikti visą likusį gyvenimą, yra saugomoje teritorijoje ir jai nepriklauso valstybės apsauga.

Vilniaus geležinkelio stotyje sulaikyti du baltarusiai

Trečiadienį, sausio 17 d., Vilniuje geležinkelio stoties apsaugos darbuotojai sulaikė du Baltarusijos piliečius, išlipusius iš tranzitinio traukinio. Incidentas įvyko Vilniaus geležinkelio stotyje apie 22.20 val., kai iš tranzitinio traukinio Kaliningradas-Sankt Peterburgas, atidarius vagono duris, išlipo du Baltarusijos piliečiai, 52 ir 44 metų amžiaus. Juos iš karto sustabdė geležinkelio stoties sargai. Nustatyta, kad Baltarusijos piliečiai turėjo galiojančias Šengeno vizas ir į Baltarusiją išvyko tuo pačiu traukiniu.

Rusijos grūdų gabenimas per Latviją „yra didelė problema“, sako ministras

Per Lietuvą vežami rusiški grūdai didelio rūpesčio nekelia, nes didžioji jų dalis keliauja per Latviją, o tai yra „didelė problema“, – trečiadienį (sausio 17 d.) sakė susisiekimo ministras Marius Skudis. Susitikimas su Latvijos transporto ministru Kasparu Briskansu ir Estijos klimato ministre Kristen Michal. Lietuvos grūdų gamintojų asociacijos prezidentas Asris Masijaskas sakė, kad gruodį per Latviją dideliais kiekiais buvo gabenami rusiški grūdai, kurių dalis patekdavo į Lietuvą. Tuomet žemės ūkio ministras Kęstudis Navikas sakė, kad rusiški grūdai buvo vežami per Latvijos uostus, tačiau Klaipėdos uosto nepasiekė. Tačiau Navikas neatmetė galimybės, kad rusiški grūdai į Lietuvą buvo įvežti klastojant jų pirminius dokumentus, sakydamas, kad Latvijos valdžia turėtų imtis veiksmų.

Kanclerio, „Deutsche Bank“ generalinio direktoriaus susitikimas Davose

Antradienį, sausio 16 d., Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda susitiko su vienos didžiausių pasaulyje finansų institucijų „Deutsche Bank“ generaliniu direktoriumi Christianu Thywingu. Be kita ko, buvo aptartos potencialios banko investicijos Lietuvoje. „Nowseda“ pakvietė Vokietijos banko atstovus dalyvauti verslo forume balandžio mėnesį Vilniuje vyksiančiame „Trijų jūrų iniciatyvų“ viršūnių susitikime. „Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai santykiai prekybos ir investicijų prasme sparčiai auga dešimtmečius, tačiau pastaraisiais metais dvišalis bendradarbiavimas pasiekė naują lygį“, – sakė Lietuvos prezidentė.

LCB vadovas sako, kad ECB gali sumažinti palūkanų normas vasarą

Lietuvos centrinio banko (LCB) prezidentas ir Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus neatmetė, kad ECB šią vasarą pradės mažinti palūkanų normas, sakydamas, kad finansų rinkos pernelyg optimistiškos, kad tikėtų, kad tai įvyks. . Ankstyvas pavasaris. „Metams bėgant didėja skolinimosi išlaidų mažėjimo tikimybė, o tai gali įvykti kada nors vasarą“, – interviu „Bloomberg“ citavo Lietuvos centrinio banko vadovas.

Parlamentarai abejoja, ar reikalingas naujas CŽV kalėjimo tyrimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (CNSD) nariai skeptiškai vertina naujo parlamentinio tyrimo būtinybę, Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) antradienį nusprendus, kad Lietuvoje antrą kartą veikė slaptas CŽV kalėjimas. CNSD vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tai neveiksminga. EŽTT 2018 metais nusprendė, kad Lietuva 2005–2006 metais valdė slaptą CŽV kalėjimą įtariamiesiems terorizmu ir jame buvo laikomas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydas. Kitas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawi taip pat buvo neteisėtai sulaikytas šioje vietoje, antradienį sausio 16 d. Strasbūro teismas priėmė sprendimą ir jam skyrė 100 000 eurų. JAV Senato ataskaitoje apie CŽV vykdomus terorizmu įtariamų asmenų kankinimus slaptuose sulaikymo centruose po rugsėjo 11-osios išpuolių nebuvo įvardytos jokios konkrečios šalys, tačiau žmogaus teisių aktyvistai mano, kad ši svetainė buvo vadinama „violetinė“. Ši ataskaita parengta Lietuvoje. Šiuo šaltiniu naudojosi EŽTT.

Finansų ministras tikisi ES sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto vasarį

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį, sausio 16 d., sakė, kad tikiuosi, kad ES iki vasario pabaigos nuspręs identifikuoti, atskirti ir panaudoti pelną iš įšaldyto Rusijos turto Vakaruose Ukrainos reikmėms. „Sveikiname Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ypatingo pelno iš Rusijos įšaldyto turto panaudojimo, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis. Šį sprendimą turime priimti labai greitai. nes šis sprendimas nebus vykdomas kaip atsargumo priemonė, tai reiškia kiekvieną dieną.Apskaičiuota“, – po ECOFIN posėdžio Briuselyje sakė ministras.

Lietuvos vyriausiasis prokuroras prašo Seimo panaikinti parlamentaro neliečiamybę

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį, sausio 15 d., oficialiai paprašė Seimo panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. MP Grunskio prašymas leisti jam patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvo grindžiamas pernai gegužę pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktais įrodymais, įtariant viešu tyčiojimusi, įžeidinėjimu ir neapykantos kurstymu prieš grupę, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime spaudai. . Šaltiniai teigė, kad Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitines žinutes, kuriose „paprastai tyčiojosi, reiškė panieką ir kursto neapykantą žydų tautinei grupei“. Teisingai nuo baudžiamojo persekiojimo atleistas Žemaitaitis teisiamajame posėdyje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Praėjusį mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė parlamento prašymą ištirti, ar Žemaitaitis sulaužė priesaiką savo antisemitiniais „Facebook“ įrašais gegužės 8 ir 9 bei birželio 8 ir 14 dienomis. .

Sekite mus Facebook Ir X!