Ruta Milutiti yra 16 metų ir negali vaikščioti Lietuvos gatvėmis be žmonių, kurie prie jos priekabiauja.

Praėjusią vasarą ji iškovojo pirmąjį šalyje olimpinį auksą plaukimo rungtyje ir tapo didžiausia šalies sporto žvaigžde.

Po to, kai šią savaitę Barselonoje ji iškovojo 100 m plaukimo krūtine pasaulio čempiono titulą ir pasaulio rekordą, ši ažiotažas dabar gali pasiekti svaiginantį lygį.

Tačiau paaugliui pavyko pabėgti nuo pagyrimo grįžus namo netikėtoje vietoje – Plimute.

Milotiti gyvena pietvakarių Anglijoje po to, kai 2010 m. persikėlė treniruotis.

„Jei būčiau likęs Lietuvoje, nebūčiau galėjęs įgyvendinti savo svajonės ir tai labai liūdna“, – sakė paauglė.

Didžiosios Britanijos plaukikams sunkiai sekasi tarptautiniu lygmeniu, kai kurie spėliojo, kad Milotiti gali susigundyti pakeisti pusę. Atrodo, kad šansų nėra.

„Esu tikrai dėkinga Didžiajai Britanijai, kad suteikė man patalpas, tačiau nėra taip, kad ketinu pakeisti savo pilietybę“, – sakė ji.

„Visada atstovausiu Lietuvai, nes tai mano šalis ir aš ją myliu, bet plaukdamas taip pat atstovauju Plimutui, tad nuopelnas ir jiems“, – pridūrė jis.

Galbūt jos ryžtas, paneigiantis jos švelnius metus, gali būti siejamas su jos sunkiu auklėjimu.

Milotiti gimė antrame pagal dydį šalies mieste Kaune, toli gražu nepasiturinčioje šeimoje, o jos mama Ingrida žuvo pėsčiųjų perėjoje būdama vos ketverių metų.

Jos tėvas Saulius didžiąją vaikystės dalį dirbo užsienyje, kad galėtų išlaikyti šeimą. Jaunąją Rūtą daugiausia augino močiutė, kol ji sulaukė „baisios paauglės“.

Šiuo metu buvo nuspręsta, kad jai ir jos plaukimo karjerai būtų geriausia persikelti į JK pas tėvą.

Soulius, kuris atliko priežiūros darbus baseine, kuriame buvo įsikūrusi Plymouth Leander plaukimo komanda, įtikino vyriausiąjį trenerį Johną Ruddą leisti jai tą vasarą išbandyti. Likusi dalis yra istorija.

„Ji buvo aiškiai talentinga“, – komentavo Rodas. „Ji buvo plaukikė laisvuoju stiliumi ir aš maniau, kad tai gerai, bet iškart buvo aišku, kad jos plaukimas krūtine yra kažkas ypatingo.

„Nežiūri į 12-metę ir negalvoji, kad yra olimpinė čempionė, bet jos spyris į krūtinę buvo labai geras.

„Ji taip pat buvo atletiško sudėjimo, todėl manėme, kad klube turime gerą plaukikę, kurią galėtume ugdyti ir tobulinti.

Būtent Milotičio talentas lėmė susitarimą tarp Lietuvos olimpinio komiteto ir Plimuto koledžo, kurio specializacija – elitinių sportininkų, tokių kaip naras Tomas Deilis, ugdymas ir mokymas.

Šalys susitarė padalyti 8500 svarų sterlingų mokesčius už kadenciją, kad plaukikai galėtų pasinerti į plaukimo programą.

Nuo tada olimpinė karūna, sulaukusi vos 15 metų, atnešė šlovę ir aukšto lygio rėmimo sandorį, tačiau Milotit šiomis privilegijomis nesinaudojo tik savo naudai.

Ji nuolat siunčia pinigus į Lietuvą, kad padėtų paremti savo pagyvenusią močiutę ir brolių ir seserų mokslus.

„Ji mano, kad tai, ką gali pasiekti šiame sporte, yra ne atsakomybė, o geras būdas padėti savo šeimai ir aprūpinti juos kai kuriais jiems reikalingais daiktais“, – sakė Ruddas.

„Rūta žino, kad turi šį Dievo duotą talentą ir su tuo susijusią nuostabią darbo etiką, todėl ji gali sutvirtinti geresnę savo šeimos ateitį.

„Ji taip didžiuojasi, kad gali tai padaryti dėl savo šeimos, ir tai parodo, koks ji nuostabus žmogus. Tokiam jaunam žmogui taip jaustis tikriausiai yra įspūdingiau nei laimėti olimpinį aukso medalį.”

Meilutytė yra nebent nuolanki, kai apie tai spaudžia.

„Buvo ir sunkių, ir gerų laikų“, – sakė ji.

„Visa tai stiprina tave kaip žmogų ir kaip sportininką.

„Mano tėvai ir močiutė visada norėjo, kad būčiau tikra, vertinčiau dalykus ir parodyčiau jų išmokytas vertybes. Esu už tai dėkinga.

„Jei ne mano šeima, būčiau niekas, ir manau, kad jie padėjo man tapti tuo, kuo esu šiandien“.

Tokios atsakomybės prisiėmimas jauname amžiuje gali būti vertinamas kaip dar didesnis spaudimas, tačiau Ruddas sakė: „Ji yra vienas ryžtingiausių ir ryžtingiausių žmonių, kuriuos aš kada nors sutikau“.

Tai buvo akivaizdu praėjus kelioms valandoms po to, kai paauglė praėjusią vasarą Londono vandens sporto centre įveikė savo dievą ir daugkartinę olimpinę čempionę Rebecca Soni 0,07 sekundės persvara.

Ruudas ir Milotiti baigė interviu po lenktynių, dalyvavo oficialioje medalių įteikimo ceremonijoje, atliko narkotikų testus, dar vieną pokalbių etapą, susitiko su Lietuvos prezidentu, prieš grįždami į atletų kaimą.

– Žinai, kad tai tik pirmas kartas, tiesa? Ji pasakė Rodui, kai valgė savo pelnytus ledus.

Milotiti tikisi papildyti savo pasaulio čempionato medalių kolekciją, kai savaitgalį baigs 50 m plaukimą krūtine. Tačiau Ruudas atsargiai vertina kitus 2016 m. Rio de Žaneiro įvykius.

„Ar bandote iškovoti vieną aukso medalį Rio de Žaneire, ar įveikiate distanciją ir baigiate laimėti du bronzos medalius? Jis pasakė.

„Ji mėgsta laisvuoju stiliumi ir plaukia 200 m kompleksiniu bėgimu, kad šiek tiek pasilinksmintų ir atsikratytų kai kurių lūkesčių bei spaudimo.

„Vienintelis dalykas, apie kurį galvoju, yra tai, kad neleisiu, kad kas nors paveiktų mano sėkmę 100 m plaukimo krūtine rungtyje.

Rodas mano, kad šiame renginyje galima tikėtis daug, nepaisant to, kad jo mokiniui anksčiau šią savaitę pavyko pasiekti pasaulio rekordą – vienos minutės ir 4,30 sekundės.

„Nė viename iš trijų jos lenktynių nebuvo tobulų lenktynių“, – padarė išvadą Ruddas. „Buvo blogas finišas, blogas posūkis ir prastas startas, bet tai suteikia mums ką dirbti.

„Ji nori tai padaryti teisingai, o kai tai padarys, manau, kad ji bus pirmoji mergina po mažiau nei 64 sekundžių.