Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį abipusiu žingsniu išsiuntė mažiausiai 10 diplomatų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Tai įvyko po to, kai ministerija atšaukė tris Baltijos šalių ambasadorius po to, kai šalys invazijos metu išsiuntė kelis Rusijos diplomatus. Kaip teigiama TASS pranešime, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ambasadoriai antradienio popietę buvo iškviesti į Užsienio reikalų ministeriją. Pasak Rusijos naujienų agentūros, Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė ambasadorius, kurie buvo iškviesti į Užsienio reikalų ministeriją šiuo klausimu.

„Iki 12:00 į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesti trys Baltijos šalių ambasadoriai dėl Rusijos sprendimo abipusiškumo principu išsiųsti jų diplomatus“, – TASS citavo su įvykiais susipažinusį pareigūną. „Pratęsėme kvietimą, atvykome ir išklausysime“, – prieš eidamas į pastatą žiniasklaidai sakė Latvijos ambasadorius Maris Reckstens. „The Times of Israel“ antradienį citavo ministerijos pranešimą: „Remiantis abipusiškumo principu, Maskva išsiųs keturis diplomatus iš Lietuvos ambasadų ir po tris iš Latvijos ir Estijos ambasadų.

Anksčiau šį mėnesį Estija ir Latvija išsiuntė tris Rusijos diplomatus dėl Rusijos veiksmų prieš kaimynę Ukrainą. Vėliau Lietuva keturis Rusijos ambasados ​​darbuotojus paskelbė ir „persona non grata“. Pažymėtina, kad nepageidaujamas asmuo yra statusas, kurį priimančioji šalis taiko užsienio diplomatams, kad panaikintų jų apsaugą diplomatiniu imunitetu nuo arešto ir kitokio įprasto baudžiamojo persekiojimo.

Anksčiau kovo 23 d. artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija paskelbė, kad bus išsiųsta dauguma šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kijevą „kišimu“ į jo vidaus reikalus. Be to, Baltarusijos valdžia nusprendė uždaryti Ukrainos generalinį konsulatą Breste, praneša Baltarusijos užsienio reikalų ministerija. Pareigūnai nurodė, kad Ukrainos konsulatas Breste, Vakarų Baltarusijoje, bus uždarytas „dėl faktinio darbuotojų nebuvimo“.

Rusijos ir Ukrainos karas

Rusija pradėjo visapusišką karą prieš Ukrainą, praėjus beveik dviem dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino atsiskyrusių Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę. Putino žingsnis buvo priimtas nepaisant pasikartojančių Vakarų įspėjimų ir spėliojimų apie jo piktus ketinimus įsiveržti į Ukrainą. Vasario 24 dieną Rusijos pajėgos pradėjo karinę operaciją prieš Ukrainą. Nuo tada keli Ukrainos miestai buvo subombarduoti, žuvo tūkstančiai civilių. Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos kolegą, prašydamas nedelsiant nutraukti karą, tačiau pridūrė, kad neleis Rusijos pajėgoms užgrobti nė vieno Ukrainos teritorijos gabalo.