Tikimasi, kad Euribor smukimas sumažins neapibrėžtumą ir šiek tiek padidins perkamąją galią. Tačiau Estijos kontekste tai gali turėti plačios įtakos ne visoms vartotojų grupėms, nes artimiausiais ir vėlesniais metais planuojami mokesčių pakeitimai dar labiau apsunkins situaciją.

Vartotojams ir prekybininkams kainų infliacija tam tikra prasme yra didžiausia. Vietoj laukiamo ekonomikos augimo matome sustingusios ekonominės situacijos tęsinį – laikotarpį, kuris gali vilkti, lyginant su artimomis ir konkuruojančiomis rinkomis.

Apkarpymai ir mokesčių didinimas turės trumpalaikį poveikį. Norėdami pagerinti savo konkurencingumą, turime žvelgti naujomis kryptimis: į pramonę ir inovacijas. Estija per maža važiuoti tradiciniu maršrutu. Turime rasti daugiau būdų pritraukti užsienio investicijas ir kurti naujas darbo vietas.

Palyginti su Estija, Lietuva padarė solidžią pažangą

Estija jau seniai garsėja sėkminga startuolių kultūra ir e.rezidencijos programa, kuri pritraukė užsienio investuotojus ir verslininkus. Estija yra inovacijų ir skaitmeninės plėtros priešakyje, veda į tokias pasauliniu mastu sėkmingas įmones kaip „Skype“, „Wise“ ir „Bolt“.

Tačiau pastaruoju metu Lietuva žengė įspūdingus žingsnius, siekdama užimti šią poziciją. Pavyzdžiui, Lietuva yra didžiausias Europos fintech centras, o Vilnius sukūrė palankią aplinką fintech įmonių plėtrai. Teisinė bazė ten labai lanksti, o verslo pradžios kaštai – maži.

Be to, Lietuvos vyriausybė pradėjo vadinamąjį žaliąjį koridorių didelės apimties investicijoms, kuriomis siekiama pritraukti į šalį didelio poveikio investicijas. Pagrindinis tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir sparčius procesus investuotojams, ypač atnešti į Lietuvą masines investicijas į strategiškai svarbius ekonomikos ir šalies vystymuisi sektorius.

„Žaliojo koridoriaus“ iniciatyva siekiama sukurti tam tikras išimtis dideliems projektams, siūlant mokesčių lengvatas tam tikruose sektoriuose, greitesnius administracinius procesus (pvz., leidimų išdavimo ir apdorojimo spartą), vyriausybės paramą ir akcentuojant tvarią plėtrą. Tai padės Lietuvai pasiekti ilgalaikius klimato ir ekonominius tikslus.

Estija prarado savo konkurencingumą

Planuojamas Estijos pelno mokesčio tarifo padidinimas 2 procentais, turintis įsigalioti 2026 m., tikrai gali pakenkti Estijos patrauklumui užsienio investuotojų akyse. Užsienio kapitalas visada ieško šalių, kuriose yra mažesnė mokesčių našta ir stabilesnė verslo aplinka. Pastaraisiais metais Latvija ir ypač Lietuva ėmėsi sprendimų, kad jų ekonominė aplinka būtų palankesnė investuotojams. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo įvestos mokesčių lengvatos moksliniams tyrimams ir plėtrai, o tai padėjo pritraukti tarptautines technologijų įmones.

Estijos geografinė padėtis ilgą laiką buvo rimtas argumentas Baltijos jūros regionui sujungti su Skandinavija, o tai yra vienas iš mūsų privalumų. Tačiau Latvija ir Lietuva sėkmingai išnaudojo savo artumą Vakarų ir Vidurio Europai ir yra už „Rail Baltica“ projekto. Baltijos šalis jungiantis geležinkelis Lietuvai ir Latvijai ateityje suteikia tam tikrą konkurencinį pranašumą transporto sektoriuje – geografijos ir logistikos neišvengiamumą.

Estijos išskirtinumas turėtų būti išnaudotas iki galo

Estija susiduria su iššūkiais dėl didėjančių darbo sąnaudų ir gyventojų senėjimo. Jau dabar daugelyje sektorių, ypač IT ir technologijų, trūksta darbo jėgos. Priešingai, Lietuva skatina užsienyje dirbančius piliečius grįžti ir sudaro palankias sąlygas jauniems specialistams grįžti namo. Tokios priemonės padeda šaliai išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.

Estija turėtų sutelkti dėmesį į savo unikalias stiprybes, tokias kaip IT sektorius, kibernetinis saugumas ir skaitmeninės naujovės. Šalis turėtų daugiau investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą, kad pritrauktų užsienio investuotojus ir verslininkus. Be to, prieš priimant svarbius ekonominės politikos sprendimus labai svarbu atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad būtų išvengta nenumatytų pasekmių. Metai mokesčių didinimo ir dabartinis planas įvesti naujus mokesčius atitolina mus nuo šių tikslų.

Estija turi apsaugoti savo konkurencinį pranašumą jo neiškreipdama. Turime bet kokia kaina vengti per didelės biurokratijos ir didelės mokesčių naštos, nes tai atstums investuotojus ir įmones.

Estija nedidelė, bet mūsų stiprybė visada buvo lankstumas ir naujovės. Norėdama išlikti konkurencinga ir pranokti savo kaimynes, Estijos vyriausybė turi sutelkti dėmesį į ilgalaikę strategiją, užtikrinančią stiprią ekonominę aplinką ir tvarų augimą.

—

Sekite ERR pranešimus Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!