Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį susitarė apmokestinti energetikos įmonių pelną, nes tai yra neatidėliotinų priemonių paketo dalis, kuria siekiama sušvelninti išaugusių energijos kainų poveikį verslui ir vartotojams.

Europos energetikos krizė, kurią paaštrino Rusija periodiškai nutraukdama dalį bloko energijos tiekimo, siekdama nubausti ją už Ukrainos subsidijavimą, lėmė istoriškai dideles sąskaitas už šildymą ir elektrą 27 valstybių bloke.

Praėjusį mėnesį dešimtys tūkstančių europiečių išėjo į gatves mažiausiai keturiose šalyse – Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Belgijoje – protestuodami prieš sparčiai didėjančias energijos kainas ir rekordinę infliaciją. Artėjant žiemai vyriausybės patiria vis didesnį spaudimą apsaugoti europiečius nuo elektros energijos tiekimo nutraukimų ir bankrotų, kartu užtikrindamos, kad energija ir toliau būtų tiekiama iš alternatyvių tiekėjų.

Bloko energetikos ministrų patvirtintose priemonėse daugiausia dėmesio skirta energetikos įmonių pelno apmokestinimui – gautos pajamos bus skirtos sunkumų patiriančių įmonių ir namų ūkių pašalpoms finansuoti – ir privalomam elektros vartojimo mažinimui. Tačiau ministrai nustojo nustatyti viršutinę dujų kainos ribą – tai drastiškesnė priemonė, kurios siekė daugelis bloko narių ir kuri, pasak šalininkų, ne tik padėtų vartotojams apmokėti sąskaitas už energiją, bet ir sumažintų šias sąskaitas.

„Šiandien užbaigėme dar vieną galvosūkį, bet tikrai ne paskutinį“, – penktadienį žurnalistams sakė Josefas Sekila, Čekijos Respublikos energetikos ministras, vadovavęs deryboms dėl teisės aktų. Esame energetiniame kare su Rusija, o tai taip pat stipriai veikia mūsų pramonę. Europos Sąjungai reikia labiau koordinuotų veiksmų“.

Penktadienį Briuselyje susitikę energetikos ministrai susitarė apriboti pajamas iš branduolinės ir atsinaujinančios energijos tiekėjų iki 180 USD už megavatvalandę, taip pat įvesti „solidarumo“ mokestį iškastinio kuro įmonėms. Tikimasi, kad bendri mokesčiai atneš apie 140 milijardų dolerių, kurie bus skirti subsidijoms. Pirmą kartą savo istorijoje blokas įvedė politiškai jautrų energijos suvartojimo mažinimą.

Prieš kelis mėnesius tie žingsniai būtų buvę neįsivaizduojami, bet žiema sparčiai artėja. Krizės aktualumas šią savaitę buvo pabrėžtas, kai Aptikti nutekėjimai dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Vokietija, kuriuos Europos pareigūnai apkaltino sabotažu, pabrėždami jos infrastruktūros trapumą.

Kai kurioms ES šalims penktadienį patvirtintų priemonių neužtenka. Anksčiau šią savaitę laiške bloko vykdomajai valdžiai 15 iš 27 valstybių narių energetikos ministrai paragino nustatyti bendrą dujų kainų viršutinę ribą – tam prieštarauja turtingesnės šalys, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai.

Komitetui skirtame laiške jie teigė, kad dujų kainų ribojimas yra „vienintelė priemonė“, leidžianti „sumažinti infliacijos spaudimą, valdyti lūkesčius ir suteikti pagrindą galimų tiekimo sutrikimų atveju bei apriboti tolesnį pelną šiame sektoriuje“.

Tačiau kai kurie ekspertai perspėjo, kad tokia priemonė gali atsiliepti.

„Bet kokia intervencija, kuria siekiama apriboti energijos kainas, gali panaikinti pagrindinį stimulą – aukštesnes kainas – mažinti paklausą, o tai dar labiau pablogins Europos padėtį“, – sakė Briuselyje įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto „Bruegel“ atstovas Simonas Tagliabitra. Europa turi ruoštis naujam normaliam gyvenimui be rusiškų dujų. Kitą pavasarį, norėdami gauti 150 milijardų kubinių metrų dujų, kurių mums reikia, turime padidinti alternatyvių tiekimų importą ir išlaikyti mažą paklausą.

„Jokie veiksmai, kurių imamės šiandien, neturėtų pakenkti mūsų gebėjimui tai daryti“, – pridūrė jis.