„Pažiūrėkite į (šio susitikimo) svarbą, čia yra visas žemynas, išskyrus dvi šalis – Baltarusiją ir Rusiją“, – pakeliui į viršūnių susitikimą žurnalistams sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexandre’as de Croo.

44 šalių – 27 ES valstybių narių ir 17 kitų Europos šalių, įskaitant Turkiją, Jungtinę Karalystę ir Serbiją – valstybių ir vyriausybių vadovai dalyvauja Čekijos vyriausybės, kuri rotuojasi pirmininkaujanti Tarybai. Europos Sąjunga.

De Croo sakė, kad lyderiai savo susitikime palies „labai svarbią Europos saugumui temą“, kurios tikslas – pagerinti saugumo aplinką, pasirengti tolesniam Ukrainos konflikto eskalavimui, spręsti energetikos krizę ir infliaciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, gegužę siūlęs sudaryti Europos politinę grupę, viršūnių susitikimą pavadino „svarbiu momentu“, nes jis nešė „žinią apie Europos vienybę“ ir pradėjo „strategines diskusijas, kurių anksčiau nebuvo“.

Jis vylėsi, kad lyderiai gali susitarti dėl bendrų projektų, nes „dalinamės ta pačia vieta, dažnai ta pačia istorija ir įsipareigojame rašyti tą pačią istoriją“.

Vokietijos kancleris Olafas Schulzas teigė, kad Europos politinė bendruomenė būtų naudingas forumas, kuris dažnai suburia politinius lyderius, kad galėtų keistis nuomonėmis svarbiausiais klausimais be spaudimo susitarti dėl oficialaus pareiškimo.

„Tai naudinga taikai, saugumo sistemai, naudinga ekonominiam vystymuisi ir klestėjimui. Žinoma, ES gali pagerinti santykius su kaimyninėmis šalimis, kurių dauguma taip pat siekia narystės ES.

Schultzas pabrėžė, kad su Europos politine bendruomene nesiekiama kurti naujų institucijų, struktūrų ar biurokratijos, bet norima sudaryti sąlygas Europos šalių vadovams dažniau keistis nuomonėmis.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos politinės bendruomenės viršūnių susitikimą apibūdino kaip „Jungtinės Tautos Europoje“.

Jis vylėsi, kad nepaisant jų įvairovės, 44 lyderiai sugebės rasti „bendrą poziciją“ ir išsikelti bendrus tikslus, įskaitant paramą Ukrainai, kurią jis laikė „prioritetu numeris vienas“.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pabrėžė, kad Europos politinė bendrija yra „ne plėtros pakaitalas“, o „platforma, organizacija, skirta Europos lyderiams aptarti svarbiausius šių dienų klausimus“, karą Ukrainoje, taip pat klimato apsaugą. . ir ekonominę situaciją.

Kosovo prezidentas Fjoza Osmani Sadriu taip pat pabrėžė, kad viršūnių susitikime „kiekvienas iš mūsų esame vienodos sąlygos“, kad „sugalvotų smegenis ir pasidalytume veiksmais, kai kalbama apie bendrus iššūkius, su kuriais susiduriame“.

Viršūnių susitikimo metu visi vadovai kartu dalyvauja atidarymo sesijoje ir baigiamojoje vakarienėje, o mažesnėmis grupėmis – apskritojo stalo diskusijose įvairiomis temomis, tokiomis kaip saugumas, stabilumas, energetika, klimatas, mobilumas ir ekonomika.

Jie taip pat rengia dvišales derybas renginio kuluaruose.

Kitą dieną ES lyderiai ir toliau surengs neoficialų viršūnių susitikimą, kuriame aptars bloko atsaką į energetikos krizę ir Rusijos karą Ukrainoje.