Ji pridūrė: „Per pastarąsias kelias dienas mūsų žemę prapliupusios smarkios liūtys padarė neapsakomą sunaikinimą ir padarė didelę žalą gyvybei bei infrastruktūrai“.

Vėliau apskrities valdžia pareiškė, kad ir toliau bendradarbiauja su nacionaline vyriausybe, siekdama užtikrinti, kad visiems nukentėjusiems būtų suteikta pagalba.

Sifu Hlumuka, Kvazulu-Natalio bendradarbiavimo valdybos ir tradicinių reikalų vykdomosios valdybos narys, antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad komandos dirbo siekdamos evakuoti žmones vietovėse, kuriose buvo „purvo nuošliaužos, potvyniai ir pastatų bei kelių konstrukcijų griūtys“.

„Smarkios liūtys paveikė elektros linijas daugelyje savivaldybių, nes techninės komandos dirba visą parą, kad būtų atkurta elektra“, – pridūrė Hlomoka.

Užtvindytos elektrinės buvo nepasiekiamos sunkiai nukentėjusioje I Thekwini savivaldybėje, žurnalistams sakė meras Mxulisi Kaunda, o pagrindinės vandens linijos buvo pažeistos.

Jis sakė, kad vietos valdžia paprašė privačių ir religinių institucijų padėti skubios pagalbos operacijoms ir paprašė Pietų Afrikos nacionalinių gynybos pajėgų pagalbos teikti paramą iš oro.

Ekstremalūs orai atsirado praėjus vos mėnesiams po to, kai smarkios liūtys ir potvyniai užklupo kitas Pietų Afrikos dalis – per šešias savaites nuo sausio pabaigos įvyko trys atogrąžų ciklonai ir dvi atogrąžų audros. Pranešta apie 230 mirčių ir nukentėjo 1 mln.

Mokslininkai iš Pasaulio orų priskyrimo (WWA) projekto, kuris analizuoja, kiek klimato krizė prisideda prie ekstremalių oro sąlygų, nustatė, kad dėl klimato kaitos tie įvykiai tapo labiau tikėtini.

„Dar kartą matome, kaip mažiausiai už klimato kaitą atsakingi žmonės patiria didžiausią poveikį“, – antradienį sakė WWA atstovas Fredericas Otto iš Granthamo klimato kaitos ir aplinkos instituto Londono imperatoriškajame koledže, turėdamas omenyje pirmuosius. Audros Pietų Afrikoje.

„Turtingos šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus, padidinti labai reikalingą finansavimą prisitaikymui ir kompensuoti ekstremalių klimato kaitos sukeltų įvykių aukoms kompensacijas už nuostolius ir žalą“, – pridūrė ji.

Tikimasi, kad tai bus pagrindinis stabdis būsimose tarptautinėse derybose dėl klimato – COP27 konferencijoje Šarm el Šeiche, Egipte, lapkričio mėn.

Mokslininkai perspėjo, kad pasaulis turėtų pabandyti apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu maždaug prieš 200 metų, kad būtų išvengta kai kurių negrįžtamų klimato kaitos padarinių. Žemėje jau apie 1,2 laipsnio šilčiau.