1. Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai – nuo ​​2013 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – renkasi lemiamu Europos politinės darbotvarkės momentu. Tiesą sakant, tai yra paskutinis visas pirmininkavimas prieš institucijų atnaujinimą 2014 m. Kai kurie svarbūs teisėkūros sprendimai bus priimti šiuo kadencijos laikotarpiu. Kokie Lietuvos pirmininkavimo prioritetai? Ko norite ir ką galite pasiekti per šešis mėnesius?

Lietuvos pirmininkavimas[1]Kaip ir Prancūzija pirmininkaus antroje 2008 m. pusėje, tai bus paskutinis pirmininkavimas prieš Europos Parlamento rinkimus, o ES teisėkūros darbotvarkė bus intensyvesnė nei įprastai. Mūsų prioritetai atspindi dabartinius ekonominius ir politinius iššūkius Europoje, taip pat Europos piliečių lūkesčius.

Šiandien mums reikia patikimos Europos, kad ji taptų pajėgesnė atsispirti galimoms ateities krizėms ir stengtis sukurti sąlygas, palankias ekonomikos augimui. Kaip pirmininkaujanti valstybė, sieksime sustiprinti finansinio stabilumo pagrindus. Tai apima tolesnį Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimą, ypatingą dėmesį skiriant tolesniam bankų sąjungos vystymui, be to, tęsti darbą reformuojant finansų rinkas ir kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu. Mūsų patirtis rodo, kad be atsakingos fiskalinės politikos neatgausime savo patikimumo.

Be to, Lietuva sutelks dėmesį į augančią Europą, kuri padeda spręsti socialines problemas. Šioje srityje mes remsimės strategijos „Europa 2020“ darbotvarke ir Europos semestru, kurį sustiprins stipresnė bendrosios rinkos politika, kuri yra pagrindinė ekonomikos augimo ir kovos su nedarbu varomoji jėga. Viena specifinė sritis šiame kontekste yra jaunimo nedarbas, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį nacionaliniu ir ES lygmenimis. Lietuvoje pernai jaunimo nedarbą pavyko sumažinti šešiais procentais, tačiau daugiau galima pasiekti, be kita ko, įgyvendinant ES lygmeniu jau sutartas priemones.

Lietuva taip pat tęs ES įsipareigojimą iki 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką ir užtikrinti, kad nuo 2015 m. nė viena valstybė narė nebūtų atkirsta nuo Europos energetikos tinklų. Skaitmeninė darbotvarkė, moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat yra vienas iš prioritetų.

Turime nepamiršti ES išorės partnerių ir mūsų atviros Europos vizijos. Pirmininkaujanti šalis daug dėmesio skirs glaudesnei ES ir jos Rytų partnerių integracijai ir 2013 m. lapkritį Vilniuje surengs ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Darbotvarkėje taip pat numatytas sumanesnis ES išorės sienų stebėjimas ir laisvosios prekybos su strateginiais partneriais skatinimas.

2. Pirmininkaujant Lietuvai bus imtasi kai kurių ypač sudėtingų Europos klausimų, įskaitant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos priėmimą, kuriam jūs, 2004–2008 m. buvęs Europos Komisijos narys, nesate abejingas pasiūlymą, kad Jį birželio 19 d. pateikė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Airija, o kai kurie Europos Parlamento nariai jį laikė nepakankamu. Kokios pasekmės, jei per kelias ateinančias savaites nebus pasiektas kompromisas?

Jei sakome, kad mums reikia augimo ir darbo vietų Europoje, jei sakome, kad turime didinti Europos konkurencingumą – turime užbaigti derybas dėl daugiametės finansinės programos ir visų susijusių programų. Susitarimas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos laiku pasiektų valstybes nares ir kad pradėti projektai būtų sėkmingai įgyvendinti. Šis klausimas yra vienas iš svarbiausių mūsų prezidentūros prioritetų. Jei atidėliosime susitarimą tarp visų Europos institucijų, atidėliosime lėšas, kurių reikia svarbiausiems klausimams, tokiems kaip Jaunimo garantijų programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, COSME ir daugelis kitų.

3. 2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos valstybe nare. Pirmininkaudama Lietuva sieks stiprinti ES santykius su rytinėmis kaimynėmis, ypač Ukraina. Ko konkrečiai tikitės, atsižvelgdami į Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikimą, kuris vyks Vilniuje 2013 m. lapkričio 28-29 dienomis?

Svarbu, kad Vilniaus viršūnių susitikimas būtų vertinamas kaip galimybių susitikimas tiek šalims partnerėms, tiek Europos Sąjungai. Vilniaus viršūnių susitikimas yra svarbus mūsų siekio sukurti ilgalaikę Rytų partnerystės perspektyvą įvykis. Asociacijos susitarimų, įskaitant išsamius ir išsamius laisvosios prekybos susitarimus, su keturiomis šalimis (Ukraina, Armėnija, Gruzija ir Moldova) užbaigimas yra pagrindinis prioritetas ir apčiuopiamas laimėjimas. Taip pat siekiame stiprinti daugybę kitų ryšių su Rytų partneriais, ypač verslo srityje. Jei atidėliosime asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymą, rizikuojame atstumti šią svarbią kaimynę, nes Europos Sąjunga nebėra vienintelis regiono svorio centras. Glaudžiai ryšiai su rytinėmis kaimynėmis ir visais kaimynais apskritai yra strategiškai svarbūs Europos saugumui, stabilumui ir gerovei. Apskritai tikimės, kad aukščiausiojo lygio susitikimas paliks glaudžių santykių tarp Europos Sąjungos ir jos kaimynių rytuose palikimą.

4. 2013 m. gegužės 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta, kad sujungta energijos vidaus rinka turi būti „užbaigta ir visiškai veikti“ iki 2014 m. Kalbant apie energetikos klausimą, kuris yra labai svarbus tokiai šaliai kaip Lietuva, ar galite pasakyti, ką Jūsų nuomone, yra esminė rizika šiuo atveju?

Energetinis saugumas yra svarbiausias Lietuvos prioritetas. Šiandien Lietuva vadinama „energijos sala“, nes ji labai priklausoma nuo importuojamos elektros energijos ir yra visiškai priklausoma nuo vieno išorinio dujų tiekėjo. Dėl to Lietuva neturi kitos išeities, kaip tik nustatyti politinę dujų kainą, kuri yra apie 30% didesnė nei ES vidurkis.

Stengiamės diversifikuoti savo nacionalinį energijos šaltinį, energijos tiekėjus ir tiekimo maršrutus bei sukurti reikiamą teisinę bazę energetikos sektoriuje. Planuojama, kad Klaipėdos SGD terminalas pradės veikti 2014 m. pabaigoje. Dėl to bus pašalinta bent dalis vieno monopolinio dujų tiekėjo politinio spaudimo rizikų. Elektros jungtis su Švedija bus baigta 2015 m. pabaigoje, kad atitiktų jūsų poreikius. Iki 50% Lietuvos elektros poreikio

Lietuva ne tik sieks, kad iki 2014 m. būtų sukurta ES vidaus energijos rinka ir iki 2015 m. būtų panaikintos energijos salos, bet ir paskatins diskusijas dėl ES energetikos politikos išorės dimensijos stiprinimo, ypatingą dėmesį skiriant branduolinei saugai ES kaimynystėje ir būtinybei užtikrinti yra vienodos sąlygos valstybėms narėms su trečiosiomis šalimis, kurioms gali būti naudingi žemesni aplinkosaugos ir branduoliniai standartai.

5. Planuojama, kad Lietuva eurą įsives iki 2015 m. Kiek svarbus jūsų šaliai sprendimas įvesti bendrą valiutą?

Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos yra mūsų teisinis įsipareigojimas, kylantis iš stojimo į ES sutarties. 2014 m. tikimės atitikti visus penkis Mastrichto kriterijus. Euras nėra vienintelė valiuta, tai visų pirma atsakinga ir tvari finansų politika. Nuo 2002 m. Lietuvos litas buvo susietas su euru fiksuotu kursu, tad faktiškai eurą jau turime. Euro zona 2012 m. yra didžiausia mūsų prekybos partnerė daugiau nei 30 procentų, todėl tapimas visateise nare duotų didelę naudą ne tik investuotojams, bet ir vartotojams. Prancūzijos politinė parama ruošiantis euro įvedimui bus itin svarbi. labai svarbus. .

6. Pagal naujausias apklausas lietuviai neatrodo labai linkę prisijungti prie euro zonos. Neseniai Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad yra pasirengęs rizikuoti surengti referendumą šiuo klausimu. Ar ir jūs planuojate tokį organizuoti?

Pasirašydami stojimo į ES sutartį paskelbėme savo įsipareigojimą prisijungti prie euro zonos, kai bus įvykdyti būtini kriterijai. Prieš tai buvo surengtas referendumas, kuriame mūsiškiai išreiškė norą įstoti į Europos Sąjungą, prisiimdami visus atitinkamus įsipareigojimus. Nuo tada sunkiai dirbome ir 2007 m. buvome labai artimi. Nepaisant galimo ekonominių problemų poveikio visuomenės nuomonei, 59% Lietuvos gyventojų palaiko mūsų narystę ES.

7. Lietuva yra pirmoji Baltijos šalis, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja Federacijos tarybai. Latvija ir Estija atsakomybę perims atitinkamai 2015 ir 2018 metų pirmaisiais ketvirčiais. Kaip norite pasinaudoti šia galimybe gerinti Baltijos regionų integraciją ir bendradarbiavimą su Europos Sąjunga?

Lietuva, Latvija ir Estija nebijojo prisiimti atsakomybės, kai prieš kiek daugiau nei 20 metų kovojo už savo nepriklausomybę ir ateitį. Mes grąžinome savo ryžtą į Europos tautų šeimą. Šiuolaikinė Baltijos šalių istorija yra sėkmės istorija, pagrįsta vizija, sunkiu darbu ir įsipareigojimu mūsų šalims ir piliečiams. Manome, kad tai yra vertybės, kuriomis dalijamės su savo partneriais visoje Europos Sąjungoje.

Prezidentūra – tai galimybė parodyti savo norą prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Pirmininkaujame sudėtingu metu ir, nors Europos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, dar reikia daug nuveikti. Šiuo atžvilgiu Lietuva gali būti sektinas pavyzdys sprendžiant ekonomines problemas. Ekonomikos ir finansų krizė mus stipriai paveikė, tačiau reikalingus sprendimus priėmėme remdamiesi politine valia ir bendra politine atsakomybe. Iš krizės išėjome stipresni, ir nenuostabu, kad Lietuva yra tarp greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Manome, kad pirmininkavimas mums suteikia galimybę reikšmingai prisidėti kuriant bendrą Europos ateitį.