KOBE (Jiji Press) – Praėjusio mėnesio pabaigoje 95 metų žydas vėl susijungė su Kobe, kur jis laikinai apsistojo prieš 80 metų, pabėgęs nuo nacių persekiojimo, dėl Japonijos ambasadoriaus Seun Tsukiharos išduotos „visos gyvybės vizos“.

Marcelis Weilandas pakartojo savo dėkingumą Kobės žmonėms, kaip visada norėjo. „Kokoro kara arikato“ (Ačiū iš visos širdies), pasakė jiems japoniškai.

Antrojo pasaulinio karo metais Tsukihara, būdamas vicekonsulu Kaune (Lietuvoje), daugeliui žydų išdavė tranzitines vizas prieš Užsienio reikalų ministerijos politiką. Weilandas buvo vienas iš tų, kuriuos išgelbėjo „Visa“.

1939 metais nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Weilando šeima pabėgo į Lietuvą. Tada šeima ten gavo Cukiharos vizą ir per Vladivostoką buvusioje Sovietų Sąjungoje nusileido Fukui prefektūros Surugos uoste.

1941 m. pavasarį šeima persikėlė į Kobę ir ten išbuvo apie pusantrų metų, kol persikėlė į Šanchajų.

Po karo Weilandas persikėlė į Australiją, kur gyvena šiandien.

Prisimindamas savo viešnagę Kobėje, Weilandas sakė valgęs yakisoba makaronus miesto Taimaru prekybos centre.

Kai tuo metu buvo parodyta Taimaru nuotrauka, Weilandas nusišypsojo ir pasakė: „Visada turėjau jakisobą, ir man tai labai patinka“.

„Labai laimingai gyvenau“ Kobėje, – sakė jis mėgaudamasis pirtimi ir žiūrėdamas Takarasukos reviu pasirodymus.

Pasak miesto ir kitų, vietos žydų grupė yra atsakinga už evakuotųjų priėmimą ir aprūpinimą maistu, drabužiais ir kita pagalba. Evakuoti žydai apsistojo viešbučiuose ir tuščiuose namuose bei bendravo su vietos gyventojais.

Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi grupė, buvo sunaikintas per amerikiečių antskrydį paskutinėmis karo dienomis. Išliko tik dalis akmeninių sienų ir dabar joje įsikūrusi profesinė mokykla.

Palietęs palaikus, Weilandas sumurmėjo: „Emocinis“.

Dabar Europoje, kur jis praleido vaikystę, Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi. Weylandas apgailestavo, kad dėl invazijos atsirado daug pabėgėlių, o jų padėtis kelia nerimą.